1 大卫到了挪伯祭司亚希米勒那里， 亚希米勒战战兢兢地迎接大卫， 对他说： "你为什么独自一人， 没有人跟随你呢？"（本节在《马索拉抄本》为21:2） 2 大卫对亚希米勒祭司说： "王吩咐我作一件事， 对我说： ‘我差派你， 吩咐你去办的这事， 你不要让任何人知道， 我已经指示我的仆人在某地会面。’ 3 现在你手中有什么？求你给我五个饼， 或是别的食物。" 4 祭司回答大卫： "我手中没有普通的饼， 只有圣饼。只有那些没有亲近过女人的年轻人， 才可以吃的。" 5 大卫回答祭司说： "像以往我出征的时候一样， 这次我们出征前， 确实没有亲近女人。虽然这是一次普通的任务， 众仆人的器皿还是清洁的， 何况今天这些器皿更加是清洁的。" 6 于是祭司把圣饼给他， 因为在那里没有别的饼， 只有陈设饼， 就是那些刚从耶和华面前拿下来， 为要换上热的。 7 那天有一个扫罗的臣仆在那里， 留在耶和华面前。他名叫多益， 是以东人， 是扫罗牧羊人中的领袖。 8 大卫问亚希米勒： "你手下有枪有刀没有？因为王的事很急迫， 所以我手里连刀剑或其他武器都没有带来。" 9 祭司回答： "有一把刀， 是你从前在以拉谷击杀的那非利士人歌利亚的刀。这刀用布包着， 放在以弗得后面， 你若是要拿去自用， 就拿去吧， 因为这里除了这刀以外， 再没有别的武器了。"大卫说： "没有比这更好的刀了， 请你给我吧！ " 10 那一天大卫起来， 从扫罗面前逃走， 到了迦特王亚吉那里。 11 亚吉的臣仆对亚吉说： "这不是那地的王大卫吗？那里的妇女不是指着他跳舞歌唱说： ‘扫罗杀死千千， 大卫杀死万万’吗？" 12 大卫把这些话记在心里， 他非常怕迦特王亚吉， 13 就在众人面前假装神智不健全， 在他们手下装疯， 在城门的门扇上胡乱涂写， 又让唾沫流到胡须上。 14 亚吉就对他的臣仆说： "你们看， 这个人疯了， 你们为什么把他带到我这里来呢？ 15 难道我缺少疯子吗？你们竟把这人带来我面前发疯。这人怎可以进我的家呢？"

1 Dovydas nuėjo, o Jehonatanas sugrįžo į miestą.2 Dovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Ahimelechas, sutikęs Dovydą, nusigando ir klausė: "Kodėl tu atėjai vienas, be palydovų?"3 Dovydas atsakė kunigui Ahimelechui: "Karalius man įsakė sutvarkyti vieną reikalą ir sakė man: ‘Niekas neturi žinoti, kokiu reikalu tave siunčiu ir ką tau įsakau’. Aš su savo tarnais susitiksiu sutartoje vietoje.4 Dabar, jei turi ką po ranka, duok man­penkis duonos kepalus ar ką surasi".5 Kunigas atsakė Dovydui: "Neturiu paprastos duonos, tik šventos. Kad jaunuoliai būtų susilaikę bent nuo moterų".6 Dovydas atsakė kunigui: "Moterų nelietėme jau trys dienos, nuo to laiko, kai išėjome. Jaunuolių indai šventi, o jei kelias suteptas, tai duona bus šventuose induose".7 Tada kunigas davė jam šventos duonos, nes neturėjo kitos, tik padėtinę, kuri buvo paimta iš Viešpaties akivaizdos pakeičiant ją šviežia duona.8 Tą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis.9 Dovydas paklausė Ahimelecho: "Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo".10 Kunigas tarė: "Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra". Dovydas tarė: "Nėra jam lygaus, duok jį man".11 Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą.12 Achišo tarnai klausė: "Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių’ ".13 Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo.14 Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos.15 Achišas kalbėjo savo tarnams: "Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?16 Ar man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?"