1 第七年五月十日， 有几个以色列的长老来求问耶和华， 他们坐在我的面前。 2 耶和华的话临到我说： 3 "人子啊！ 你要告诉以色列的长老， 对他们说： ‘主耶和华这样说： 你们来求问我吗？我指着我的永生起誓， 我必不让你们求问我。这是主耶和华的宣告。’ 4 人子啊， 你要审问他们吗？要审问他们吗？你要使他们知道他们列祖那些可憎的事， 5 对他们说： ‘主耶和华这样说： 在我拣选以色列的日子， 我向雅各家的后裔举手起誓， 又在埃及地向他们显现。我向他们举手起誓说： 我是耶和华你们的 神。 6 那日， 我向他们举手起誓， 要把他们从埃及地领出来， 到我为他们所选定的流奶与蜜之地， 就是万邦中最荣美的地。 7 我对他们说： 你们各人要拋弃你们眼中那些可憎的像， 不可因埃及的偶像玷污自己： 我是耶和华你们的 神。 8 但是他们背叛了我， 不肯听从我； 他们各人没有拋弃他们眼中那些可憎的像， 没有离弃埃及的偶像。"’那时我说， 我要把我的烈怒倾倒在他们身上， 在埃及地向他们完全发尽我的怒气。 9 然而我为了我名的缘故没有这样作， 免得我的名在他们寄居的列国的人眼中被亵渎， 我把他们从埃及地领出来， 在列国的人眼前向他们显现。 10 "‘这样我把他们从埃及地领了出来， 带到旷野。 11 我把我的律例赐给他们， 把我的典章指示他们； 人如果遵行， 就必因此活着。 12 我又把我的安息日赐给他们， 作我与他们之间的凭据， 使他们知道我是使他们分别为圣的耶和华。 13 可是以色列家在旷野背叛了我， 没有遵行我的律例， 弃绝了我的典章（人如果遵行这些， 就必因此活着）， 大大亵渎了我的安息日， 那时我说我要把我的烈怒倒在他们身上， 在旷野把他们灭绝。 14 然而我为了我名的缘故没有这样作， 免得我的名在列国的人眼中被亵渎； 我曾在他们眼前把以色列人领出来。 15 我在旷野也曾经向他们举手起誓， 必不领他们到我赐给他们的流奶与蜜之地， 就是万邦中最荣美的地。 16 因为他们弃绝了我的典章， 没有遵行我的律例， 亵渎了我的安息日； 他们的心随从自己的偶像。 17 虽然这样， 我的眼还是顾惜他们， 不毁灭他们； 我没有在旷野把他们灭绝。 18 "‘我在旷野对他们的儿女说： 不要遵行你们祖先的律例， 不要谨守他们的典章， 也不要因他们的偶像玷污自己。 19 我是耶和华你们的 神； 你们要遵行我的律例， 谨守我的典章， 把它们实行出来。 20 你们要把我的安息日分别为圣， 作我与你们之间的凭据， 使你们知道我是耶和华你们的 神。 21 可是他们的儿女背叛了我， 没有遵行我的律例， 也没有谨守实行我的典章（人如果遵行这些律例典章， 就必因此活着）， 亵渎了我的安息日； 那时我说我要把我的烈怒倒在他们身上， 在旷野向他们发尽我的怒气。 22 然而我为了我名的缘故缩手， 没有这样作， 免得我名在列国的人眼中被亵渎； 我曾在他们眼前把以色列人领出来。 23 我在旷野也曾经向他们举手起誓， 要把他们分散在列国， 四散在万邦； 24 因为他们没有遵守我的典章， 弃绝了我的律例， 亵渎了我的安息日， 他们的眼目注视着他们祖先的偶像。 25 因此， 我也把不好的律例和不能借以存活的典章赐给他们； 26 他们使所有头生的都经火作供物， 所以我让他们玷污自己， 好叫他们惊惶， 知道我是耶和华。’ 27 "因此， 人子啊！ 你要告诉以色列家， 对他们说： ‘主耶和华这样说： 你们的列祖在对我不忠的这事上亵渎了我。 28 我领他们到了我曾经举手起誓要赐给他们的那地， 他们看见各高山和茂盛的树林， 就在那里献祭， 在那里奉上惹我发怒的供物， 也在那里献上馨香的祭， 并且在那里浇上他们的奠祭。’ 29 我问他们： ‘你们所去的那高处是什么地方？’于是那高处的名字叫巴麻， 直到今日。 30 因此， 你要对以色列家说： ‘主耶和华这样说： 你们还照着你们祖先所行的玷污自己吗？仍随着他们可憎的偶像行邪淫吗？ 31 你们奉上供物， 使你们的儿子经火， 用你们的一切偶像玷污自己， 直到今日。以色列家啊， 我怎能让你们向我求问呢？主耶和华说： 我指着我的永生起誓： 我决不让你们向我求问。这是主耶和华的宣告。 32 你们说： 我们要像列国的人， 像列邦的各族一样去事奉木头和石头。你们心里所起的这意念， 必不能成就。 33 "‘我指着我的永生起誓： 我必用大能的手， 伸出来的膀臂， 以及倒出来的烈怒， 统治你们。这是主耶和华的宣告。 34 我必用大能的手， 伸出来的膀臂， 以及倒出来的烈怒， 把你们从万族中领出来， 从你们所分散到的列邦招聚你们。 35 我要把你们带到万族的旷野， 在那里当面审判你们。 36 我怎样在埃及地的旷野审判你们的祖先， 也必怎样审判你们。这是主耶和华的宣告。 37 我必使你们从牧人的杖下经过， 使你们进入盟约的约束。 38 我必从你们中间除净那些背叛和得罪我的人， 我虽把他们从寄居之地领出来， 可是他们不得进入以色列地； 这样， 你们就知道我是耶和华。 39 以色列家啊， 至于你们， 主耶和华这样说： 你们各人去事奉自己的偶像吧！ 只是将来你们必要听从我， 不可再以你们的供物和偶像亵渎我的圣名。 40 在我的圣山， 就是在以色列的高山， 以色列全家所有的人都要在那地事奉我； 我要在那里悦纳他们； 在那里向你们要举祭和初熟的土产， 以及一切圣物。这是主耶和华的宣告。 41 我从万族中把你们领出来， 从你们所分散到的列邦召集你们的时候， 我必悦纳你们， 好像悦纳馨香的祭一样。我要在列国的人眼前， 在你们中间显为圣。 42 我领你们进入以色列地， 就是进入我曾经举手起誓要赐给你们祖先的地以后， 你们就知道我是耶和华。 43 在那里你们要想起你们玷污自己的所作所为， 又要为了自己所行的一切恶事而厌恶自己。 44 以色列家啊！ 为了我名的缘故， 我没有照着你们的恶行和败坏的行为待你们， 这样， 你们就知道我是耶和华。这是主耶和华的宣告。’" 45 耶和华的话临到我说： 46 "人子啊！ 你要面向南方， 向南面发言， 说预言攻击南地田野的树林， 47 对南地的树林说： ‘你要听耶和华的话， 主耶和华这样说： 看哪！ 我要在你中间点起火来， 吞灭你中间所有青绿和枯干的树； 猛烈的火焰必不熄灭； 从南到北遍地都要烧焦。 48 所有的人都必看见是我耶和华使这火燃起来； 这火必不熄灭。’" 49 于是我说： "啊， 主耶和华啊！ 人都指着我说： ‘这人不是在说比喻吗？’"（本章第45-49节在《马索拉抄本》为21:1-5）

1 Septintaisiais metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, keli Izraelio vyresnieji atėjo pasiklausti Viešpaties ir atsisėdo priešais mane.2 Viešpats kalbėjo man:3 "Žmogaus sūnau, paklausk Izraelio vyresniųjų, ar jie atėjo pasiklausti manęs? Kaip Aš gyvas, jiems neatsakysiu,­sako Viešpats Dievas.­4 Žmogaus sūnau, ar tu neteisi jų? Primink jiems jų tėvų bjaurystes.5 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš išsirinkau Izraelį, Aš prisiekiau, pakėlęs ranką, Jokūbo namų palikuonims, apsireiškiau jiems Egipto krašte, sakydamas: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.6 Tą dieną Aš, pakėlęs ranką, prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto krašto ir nuvesiu į mano numatytą jiems žemę, tekančią pienu ir medumi,­į geriausią kraštą iš visų.7 Aš jiems sakiau: ‘Kiekvienas pašalinkite bjaurystes nuo savo akių ir nesusitepkite Egipto stabais. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.8 Bet jie buvo maištingi ir neklausė manęs, nė vienas nepašalino nuo savo akių bjaurysčių ir nepaliko Egipto stabų. Tuomet Aš ketinau išlieti savo rūstybę ant jų dar Egipto krašte.9 Tačiau dėl savo vardo susilaikiau, kad jo nepažeminčiau tarp pagonių tautų, kur jie gyveno, kurių akivaizdoje Aš apsireiškiau, žadėdamas išvesti juos iš Egipto krašto.10 Aš išvedžiau juos iš Egipto krašto ir, atvedęs į dykumą,11 daviau jiems savo įsakymus ir pamokiau nuostatų, kurių laikydamasis žmogus gyvens.12 Daviau sabatą, ženklą tarp jų ir manęs, kad jie žinotų, jog Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.13 Izraelitai maištavo prieš mane dykumoje. Jie nesilaikė mano įsakymų ir atmetė mano nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens; jie sutepė ir mano sabatus. Aš norėjau išlieti savo rūstybę dykumoje ir juos visai sunaikinti,14 tačiau to nepadariau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas pagonių tautų, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.15 Tačiau, pakėlęs ranką, prisiekiau dykumoje, kad jų neįvesiu į pažadėtąją žemę, tekančią pienu ir medumi, į kraštą, geriausią iš visų.16 Jie atmetė mano įsakymus, nesilaikė nuostatų ir sutepė sabatus, nes jų širdis buvo linkusi prie stabų.17 Aš pasigailėjau jų ir visų nesunaikinau ir nepadariau jiems galo dykumoje.18 Jų vaikams įsakiau: ‘Nesilaikykite savo tėvų nuostatų, nesielkite kaip jie ir nesusiterškite stabais.19 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite mano nuostatus,20 švęskite sabatą kaip ženklą tarp manęs ir jūsų ir žinokite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.21 Bet ir jų vaikai maištavo prieš mane. Jie nesilaikė mano įsakymų ir nevykdė mano nuostatų, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens. Norėjau išlieti ant jų savo rūstybę dykumoje,22 tačiau susilaikiau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas tarp pagonių, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.23 Pakėlęs ranką, dykumoje prisiekiau, kad juos išsklaidysiu ir išblaškysiu tarp pagonių,24 nes jie nesilaikė mano įsakymų, atmetė nuostatus, sutepė sabatą ir sekė tėvų stabus.25 Tad ir Aš daviau jiems klaidingų įsakymų ir tokių nuostatų, kurių laikydamiesi jie negalėjo gyventi.26 Jie susitepė savo dovanomis, leisdami savo pirmagimius per ugnį, kad paversčiau juos dykyne ir galiausiai jie pažintų, jog Aš esu Viešpats’.27 Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūsų tėvai piktžodžiavo ir paniekino mane.28 Kai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’.29 Aš juos klausiau: ‘Kokia tai aukštuma, į kurią einate?’ Iki šios dienos jos vardas Bama.30 Todėl klausk izraelitų: ‘Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai, bjauriais stabais?31 Kai jūs aukojate aukas ir deginate vaikus, patys susitepate stabais iki šios dienos. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums,­sako Viešpats Dievas.­32 Niekada neįvyks, kaip jūs manote ir sakote: ‘Kaip pagonys ir kitų kraštų tautos, taip ir mes tarnausime medžiui ir akmenims’.33 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę.34 Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, savo galinga ir ištiesta ranka ir išliedamas savo rūstybę.35 Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą.36 Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis.37 Tada jus pervesiu po lazda ir įvesiu į sandoros ryšius.38 Aš atskirsiu nuo jūsų maištininkus ir man nusikaltusius, išvesiu juos iš krašto, kuriame jie dabar svetimi, bet į Izraelio kraštą jie nesugrįš. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’.39 Apie jus, izraelitai, Viešpats Dievas taip sako: ‘Kurie nenorite manęs klausyti, eikite ir tarnaukite savo stabams, bet mano šventojo vardo nebesutepkite savo aukomis ir stabais.40 Šventame mano kalne, Izraelio aukštame kalne, man tarnaus visas Izraelis. Ten Aš priimsiu juos ir pareikalausiu iš jūsų aukų, pirmavaisių ir pašvęstų daiktų.41 Aš priimsiu jus ir malonų jūsų aukų kvapą, kai išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, ir būsiu pašventintas jumyse pagonių akivaizdoje.42 Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jus įvesiu į Izraelio kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų tėvams.43 Ten atsiminsite savo kelius ir darbus, kuriais susitepėte, ir bjaurėsitės savęs dėl savo padarytų piktadarysčių.44 Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai pasielgsiu su jumis dėl savo vardo, neatsižvelgdamas į jūsų nedorus kelius ir piktus darbus’ ".45 Viešpats kalbėjo man:46 "Žmogaus sūnau, žiūrėk pietų pusėn, kalbėk ir pranašauk miškui pietų šalyje.47 Sakyk miškui pietuose: ‘Išgirsk Viešpaties žodį. Aš įžiebsiu ugnį ir sudeginsiu visus tavo žalius ir sausus medžius. Liepsnos neužges, kol visa bus sudeginta nuo pietų iki šiaurės.48 Tada visi matys, kad Aš, Viešpats, padegiau mišką, ir jis neužges’ ".49 Tada aš atsiliepiau: "Ak, Viešpatie Dieve, jie sako apie mane: ‘Ar jis ne palyginimais kalba?’ "