1 "便雅悯人哪！ 赶快逃命， 离开耶路撒冷。你们要在提哥亚吹角， 在伯．哈基琳升烽火； 因为灾祸和严重的毁灭， 已从北方迫近。 2 美丽高贵的锡安居民（"居民"原文作"女子"）， 我必除灭你们。 3 牧人必带着他们的羊群， 来到锡安那里， 在城的四围支搭帐棚， 各在自己的地方分别牧放羊群。" 4 "你们要备战攻击她！ 起来！ 我们趁着正午上去。唉！ 可惜日渐西沉， 暮影拖长了！ 5 起来！ 我们趁着夜间上去， 毁坏她的堡垒。" 6 因为万军之耶和华这样说： "砍下她的树木， 筑垒攻打耶路撒冷； 她是那该受惩罚的城， 其中尽是欺压的事。 7 井怎样涌出水来， 这城也怎样涌出恶来； 城中常常听到强暴和毁灭的事， 在我面前不断有病患与创伤。 8 耶路撒冷啊！ 应当受警戒， 免得我的心与你疏远， 免得我使你荒凉， 成为无人居住之地。" 9 万军之耶和华这样说： "任凭他们像摘净葡萄一样对待以色列剩下的人； 你要像摘葡萄的人， 向枝子伸手， 摘了又摘。" 10 我可以向谁说话， 向谁警告， 使他们可以听从呢？他们的耳朵未受割礼， 不能听闻； 看哪！ 他们以耶和华的话为羞辱， 一点也不喜欢。 11 因此， 我心里充满耶和华的忿怒， 无法容忍。"你要把我的忿怒向街上的孩童倾倒， 又倾在联群集结的年轻人身上。夫妻一起被捉住， 年老的、寿高的也不例外。 12 他们的房屋、田地与妻子， 都要一起转归别人； 因为我要伸手， 攻击这地的居民。"这是耶和华的宣告。 13 "他们从最小的到最大的， 个个都贪图不义之财； 从先知到祭司， 全都行事诡诈。 14 他们草率地医治我子民（"我子民"原文作"我子民的女子"）的损伤， 说： ‘平安了！ 平安了！ ’其实没有平安。" 15 耶和华说： "他们行了可憎的事， 本应觉得羞愧， 可是他们一点羞愧都没有， 恬不知耻。因此他们必仆倒在倒下的人中间， 我惩罚他们的时候， 他们必倒下来。" 16 耶和华这样说： "你们要站在路上察看， 寻访远古的路径， 看哪一条是美善的路， 就走在其中； 这样， 你们心里就必得安息。他们却说： ‘我们不走在其中。’ 17 我设立守望的人照管你们， 说： ‘你们要留心听号角的声音！ ’他们却说： ‘我们不听！ ’ 18 列国啊！ 因此你们要听。以色列会众啊！ 要晓得他们将遭遇的。 19 大地啊， 要听！ 我必使灾祸临到这人民， 这是他们的意图带来的结果； 因为他们没有留心听我的话， 我的律法他们也弃绝了。 20 从示巴来的乳香， 从远地出的菖蒲， 献给我有什么益处呢？你们的燔祭不蒙悦纳， 你们的祭祀我不喜悦。" 21 因此， 耶和华这样说： "我要把绊脚石放在这人民的前面， 他们父子一起在其上绊倒， 邻舍与朋友也都灭亡。" 22 耶和华这样说： "看哪！ 有一个民族从北方之地而来， 有一大国被激动从地极来到。 23 他们紧握弓和枪， 性情残忍， 毫无怜悯； 他们的声音像海洋怒吼； 锡安的居民（"居民"原文作"女子"）哪！ 他们骑着战马， 在战场上如同一人， 列阵攻击你们。" 24 我们听到有关他们的消息， 手就发软； 痛苦紧紧抓住我们， 我们疼痛好像正在生产的妇人。 25 你们不要出到田野去， 也不要在路上走， 因为四围有仇敌的刀剑和惊吓。 26 我的同胞（"同胞"原文作"人民的女子"）啊！ 应当披上麻布， 在灰尘中打滚， 悲哀如丧独生子， 号咷痛哭， 因为有行毁灭的会突然攻击我们。 27 "我使你在我子民中作鉴辨和试验的， 好让你查察、鉴别他们的行径。" 28 他们都是十分悖逆的人， 到处搬弄是非。他们是铜是铁， 他们都是败坏的。 29 风箱猛烈地吹， 铅在火中销熔； 他们炼而又炼， 徒劳无功， 因为邪恶的仍未除去。 30 人要称他们为被弃的银渣， 因为耶和华把他们弃绝了。

1 Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės.2 Siono duktė panaši į gražią ir lepią moteriškę.3 Piemenys su bandomis ateis prieš ją. Jie pasistatys aplink ją palapines, kiekvienas nuganys savo dalį.4 Pradėkim prieš ją kovą! Kelkitės ir pradėkim kovą vidudienį! Vargas mums, nes baigiasi diena ir ilgėja vakaro šešėliai!5 Kelkitės ir pulkime nakčia, sunaikinkime jos rūmus!6 Taip sako kareivijų Viešpats: "Kirskite medžius ir supilkite prieš Jeruzalę pylimą! Ji yra baudžiamas miestas, nes vien tik priespauda jame.7 Kaip iš šaltinio trykšta vanduo, taip iš jo trykšta nedorybės. Smurtas ir sunaikinimas jame, skriauda ir žaizdos nuolat mano akivaizdoje.8 Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad kartais Aš neatsitraukčiau nuo tavęs ir nepaversčiau tavęs dykyne, negyvenama šalimi!"9 Taip sako kareivijų Viešpats: "Jie nurinks Izraelio likutį kaip vynmedį, dar kartą ranka perbrauks šakeles kaip vynuogių skynėjas!"10 Kam turiu kalbėti ir ką įspėti, kad jie klausytų? Jų ausys neapipjaustytos, jos negali išgirsti. Viešpaties žodis jiems tapo pajuoka, jie jo nemėgsta.11 Aš esu pilnas Viešpaties rūstybės, nebeįstengiu susilaikyti. Išliesiu ją ant vaikų gatvėje ir ant susirinkusių jaunuolių! Vyras ir žmona bus sugauti, pagyvenęs ir senas.12 "Jų namai, laukai ir žmonos atiteks kitiems, nes Aš ištiesiu savo ranką prieš šalies gyventojus",­ sako Viešpats.13 "Jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavė godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai.14 Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.15 Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau nei jie gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių, sukniubs, kai juos aplankysiu",­sako Viešpats.16 Taip sako Viešpats: "Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’17 Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’18 Todėl klausykite, tautos, ir supraskite, kas tarp jų vyksta.19 Klausyk, žeme! Aš užleisiu nelaimę šitai tautai kaip jų minčių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių ir mano įstatymo, bet jį atmetė.20 Kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? Jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos".21 Todėl taip sako Viešpats: "Štai Aš dedu šitai tautai ant kelio atsitrenkimo akmenų. Tėvai ir vaikai suklups ant jų, kaimynas ir draugas kartu pražus".22 Taip sako Viešpats: "Ateina tauta iš šiaurės, didelė tauta kyla nuo žemės pakraščių.23 Jie lankais ir ietimis ginkluoti, žiaurūs ir negailestingi. Jų triukšmas kaip ūžianti jūra. Jie joja ant žirgų, kiekvienas pasirengęs kovai prieš tave, Sione!"24 Kai tik išgirdome pranešimą, nusviro mūsų rankos, baimė ir skausmai apėmė mus.25 Neikite į laukus ir nevaikščiokite keliu, nes priešo kardas kelia baimę aplinkui!26 Mano tautos dukterie, apsivilk ašutine ir voliokis pelenuose. Gedėk kaip vienintelio sūnaus, graudžiai raudok; staiga ateis naikintojas ant mūsų!27 Aš pastačiau tave bokštu ir tvirtove tarp mano žmonių, kad pažintum ir ištirtum jų kelius.28 Jie visi kietasprandžiai ir šmeižikai, jie visi kaip varis ir geležis, visi sugedę.29 Dumplės sugedo, ugnis išlydė šviną, bet veltui dirbo liejėjas­ nedorėliai neatsiskyrė nuo jų.30 Jie bus vadinami atmestu sidabru, nes Viešpats atmetė juos.