1 有一天， 耶稣在殿里教导人， 宣讲福音， 众祭司长、经学家和长老上前来， 2 对他说： "告诉我们， 你凭着什么权柄作这些事？给你这权柄的是谁？" 3 他回答他们： "我也要问你们一句话， 你们告诉我： 4 约翰的洗礼是从天上来的， 还是从人来的呢？" 5 他们就彼此议论说： "如果我们说： ‘是从天上来的’， 他就会问： ‘那你们为什么不相信他呢？’ 6 如果我们说： ‘是从人来的’， 众人都会用石头打我们， 因为他们都认定约翰是先知。" 7 于是他们回答耶稣： "我们不知道是从哪里来的。" 8 耶稣说： "我也不告诉你们， 我凭着什么权柄作这些事。" 9 于是耶稣向众人讲了这个比喻： "有一个人栽种了一个葡萄园， 租给佃户， 就远行去了很久。 10 到了时候， 园主派了一个仆人到佃户那里， 叫他们把葡萄园当纳的果子交给他。佃户却打了他， 放他空手回去。 11 园主又派另一个仆人去， 佃户又打了他， 并且侮辱他， 也叫他空手回去。 12 于是他又派第三个去， 佃户把他打伤， 赶他走了。 13 葡萄园的主人说： ‘怎么办呢？我要派我的爱子去， 也许这一个他们会尊敬的。’ 14 佃户一看他， 就彼此商议说： ‘这是继承产业的， 让我们杀了他， 那么， 产业就成为我们的了。’ 15 于是他们把园主的爱子推出葡萄园外杀了。主人要怎样对待他们呢？ 16 他要来除掉这些佃户， 把葡萄园租给别人。"他们听见了就说： "千万不要有这样的事发生！ " 17 耶稣看着他们， 说： "那么， ‘建筑工人所弃的石头， 成了房角的主要石头’， 这经文是什么意思呢？ 18 凡是跌在那石头上的， 就必摔碎； 那石头掉在谁的身上， 就必把他压得粉碎。" 19 经学家和祭司长知道这比喻是针对他们说的， 当时就想动手拿他， 可是又害怕群众。 20 经学家和祭司长差派奸细伪装好人去窥探耶稣， 要抓着他的把柄， 好把他交由总督全权裁决。 21 奸细问他： "老师， 我们知道你所说所教的都对， 并且不讲情面， 只照着真理把 神的道教导人。 22 我们纳税给凯撒可以不可以？" 23 耶稣看透他们的诡计， 就对他们说： 24 "给我一个银币看看， 上面是谁的像， 谁的名号？"他们说： "凯撒的。" 25 耶稣说： "这样， 凯撒的应当归给凯撒， 神的应当归给 神。" 26 他们在群众面前， 不能抓住耶稣的把柄， 又希奇他的回答， 就沉默下来。 27 撒都该人向来否认有复活的事， 他们当中有几个人来问耶稣： 28 "老师， 摩西曾写给我们说： ‘如果一个人娶了妻子， 还没有儿女就死了， 他弟弟就应当娶他的妻子， 为哥哥立后。’ 29 从前有兄弟七人， 头一个娶了妻子， 没有孩子就死了。 30 第二个、 31 第三个， 也娶过她； 七个都是这样， 都没有留下孩子就死了。 32 后来那女人也死了。 33 那么， 这女人在复活的时候， 要作哪一个的妻子呢？因为七个人都娶过她。" 34 耶稣说： "这世界的人又娶又嫁， 35 但配得那世界的， 又配从死人中复活的人， 也不娶也不嫁。 36 他们和天使一样， 不能再死； 既然是复活了的人， 就是 神的儿女了。 37 至于死人复活的事， 摩西在荆棘篇上提过， 他称主是亚伯拉罕的 神、以撒的 神、雅各的 神； 38 神不是死人的 神， 而是活人的 神， 因为在他那里的人都是活的。" 39 经学家中有几个说： "老师， 你说得好。" 40 从此他们再不敢问他什么了。 41 耶稣问他们： "人怎么能说基督是大卫的子孙呢？ 42 大卫自己在诗篇上说： ‘主对我的主说： 你坐在我的右边， 43 等我使你的仇敌作你的脚凳。’ 44 大卫既然称他为主， 他又怎会是大卫的子孙呢？" 45 众人听着的时候， 耶稣对门徒说： 46 "你们要提防经学家， 他们好穿长袍走来走去， 喜欢人在巿中心向他们问安， 并且喜欢会堂里的高位、筵席上的首座。 47 他们吞没了寡妇的房产， 又用冗长的祷告作掩饰。这等人必受更重的刑罚。"

1 Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais2 ir klausė Jį: "Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?"3 Jis jiems tarė: "Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:4 ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?"5 Jie svarstė tarpusavyje: "Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’6 O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas".7 Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.8 Tada Jėzus jiems tarė: "Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau".9 Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: "Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.10 Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.11 Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.12 Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.13 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’14 Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.15 Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?16 Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems". Tai girdėjusieji tarė: "Tenebūna šitaip!"17 Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: "O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’18 Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins".19 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.20 Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.21 Taigi jie klausė Jį: "Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.22 Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?"23 Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: "Kodėl spendžiate man pinkles?24 Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?" Jie atsakė: "Ciesoriaus".25 Tada Jis jiems tarė: "Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui".26 Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.27 Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:28 "Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.29 Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.30 Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.31 Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.32 Po jų visų numirė ir ta moteris.33 Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!"34 Jėzus jiems atsakė: "Šio pasaulio vaikai veda ir teka,35 o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.36 Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.37 O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.38 Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena".39 Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: "Mokytojau, Tu gerai pasakei!"40 Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.41 Jis paklausė jų: "Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?42 Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,43 kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.44 Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?"45 Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:46 "Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.47 Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą".