1 耶稣又用比喻对他们说： 2 "天国好像一个王， 为儿子摆设婚筵。 3 他派仆人去叫被邀请的人来参加婚筵。但他们不肯来。 4 他再派另一些仆人去， 说： ‘你们告诉被邀请的人， 我已经预备好了筵席， 公牛和肥畜已经宰了， 一切都预备妥当。来参加婚筵吧！ ’ 5 但那些人却不理会就走了； 有的去耕田， 有的去作买卖， 6 其余的抓住王的仆人， 凌辱他们， 并且把他们杀了。 7 王就发怒， 派兵消灭那些凶手， 焚毁他们的城。 8 然后对仆人说： ‘婚筵已经预备好了， 只是被邀请的人不配。 9 所以你们要到大路口， 凡遇见的， 都请来参加婚筵。’ 10 "那些仆人就走到街上， 把所有遇见的， 不论好人坏人， 都招聚了来， 婚筵上就坐满了人。 11 王进来与赴筵的人见面， 看见有一个人没有穿着婚筵的礼服， 12 就对他说： ‘朋友， 你没有婚筵的礼服， 怎能进到这里来呢？’他就无话可说。 13 于是王对侍从说： ‘把他的手和脚都绑起来， 丢到外面的黑暗里， 在那里必要哀哭切齿。’ 14 因为被召的人多， 选上的人少。" 15 法利赛人就去商量， 怎样找耶稣的话柄来陷害他。 16 他们派了自己的门徒和希律党的人一同去问耶稣： "老师， 我们知道你为人诚实， 照着真理把 神的道教导人， 不顾忌任何人， 因为你不徇情面。 17 请把你的意见告诉我们， 纳税给凯撒， 可不可以呢？" 18 耶稣看出他们的恶意， 就说： "虚伪的人， 为什么试探我呢？ 19 拿纳税的钱币给我看看。"他们就拿了一个银币给他。 20 耶稣问他们： "这是谁的像， 谁的名号？" 21 他们回答： "凯撒的。"他就对他们说： "凯撒的应当归给凯撒， 神的应当归给 神。" 22 他们听了， 十分惊奇， 就离开他走了。 23 撒都该人向来认为没有复活的事。那一天， 他们前来问耶稣： 24 "老师， 摩西说： ‘如果一个人死了， 没有儿女， 他的弟弟应该娶他的妻子， 为哥哥立后。’ 25 从前我们这里有兄弟七人， 头一个结了婚， 没有孩子就死了， 留下妻子给他的弟弟。 26 第二个、第三个直到第七个都是这样。 27 最后， 那女人也死了。 28 那么， 复活的时候， 她是这七个人中哪一个的妻子呢？因为他们都娶过她。" 29 耶稣回答他们： "你们错了， 因为你们不明白圣经， 也不晓得 神的能力。 30 复活的时候， 人们也不娶也不嫁， 而是像天上的使者一样。 31 关于死人复活的事， 神对你们讲过： ‘我是亚伯拉罕的 神， 以撒的 神， 雅各的 神’， 你们没有念过吗？ 神不是死人的 神， 而是活人的 神。" 33 群众听了他的教训， 就十分诧异。 34 法利赛人听见耶稣使撒都该人无话可说， 就聚集在一起。 35 他们中间有一个律法家， 试探耶稣说： 36 "老师， 律法中哪一条诫命是最重要的呢？" 37 他回答： "你要全心、全性、全意爱主你的 神。 38 这是最重要的第一条诫命。 39 第二条也和它相似， 就是要爱人如己。 40 全部律法和先知书， 都以这两条诫命作为根据。" 41 法利赛人聚在一起的时候， 耶稣问他们： 42 "你们对基督的看法怎样？他是谁的子孙呢？"他们回答： "大卫的子孙。" 43 耶稣就说： "那么大卫被圣灵感动， 怎么会称他为主呢？他说： 44 ‘主对我的主说： 你坐在我的右边， 等我把你的仇敌放在你的脚下。’ 45 "大卫既然称他为主， 他怎么又是大卫的子孙呢？" 46 没有人能够回答他。从那天起， 也没有人敢再问他。

1 Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:2 "Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.4 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’5 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.7 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.8 Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.10 Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.12 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.13 Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.14 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų".15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.16 Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: "Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.17 Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?"18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: "Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?19 Parodykite man mokesčių pinigą!" Jie padavė Jam denarą.20 Jis paklausė: "Kieno čia atvaizdas ir įrašas?"21 Jie atsakė: "Ciesoriaus". Tuomet Jėzus jiems tarė: "Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo­Dievui".22 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.23 Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:24 "Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.25 Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.26 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.27 Po jų visų numirė ir ta moteris.28 Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję".29 Jėzus jiems atsakė: "Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.30 Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.31 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:32 ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!"33 Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.34 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,35 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:36 "Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?"37 Jėzus jam atsakė: " ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.38 Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.39 Antrasis­panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.40 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai".41 Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:42 "Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?" Jie atsakė: "Dovydo".43 Jis tarė jiems: "O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:44 ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.45 Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?"46 Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.