1 A soft answer turneth away wrath: but grievous words stir up anger. 2 The tongue of the wise useth knowledge aright: but the mouth of fools poureth out foolishness. 3 The eyes of the LORD are in every place, beholding the evil and the good. 4 A wholesome tongue is a tree of life: but perverseness therein is a breach in the spirit. 5 A fool despiseth his father’s instruction: but he that regardeth reproof is prudent. 6 In the house of the righteous is much treasure: but in the revenues of the wicked is trouble. 7 The lips of the wise disperse knowledge: but the heart of the foolish doeth not so. 8 The sacrifice of the wicked is an abomination to the LORD: but the prayer of the upright is his delight. 9 The way of the wicked is an abomination unto the LORD: but he loveth him that followeth after righteousness. 10 Correction is grievous unto him that forsaketh the way: and he that hateth reproof shall die. 11 Hell and destruction are before the LORD: how much more then the hearts of the children of men? 12 A scorner loveth not one that reproveth him: neither will he go unto the wise. 13 A merry heart maketh a cheerful countenance: but by sorrow of the heart the spirit is broken. 14 The heart of him that hath understanding seeketh knowledge: but the mouth of fools feedeth on foolishness. 15 All the days of the afflicted are evil: but he that is of a merry heart hath a continual feast.

16 Better is little with the fear of the LORD than great treasure and trouble therewith. 17 Better is a dinner of herbs where love is, than a stalled ox and hatred therewith. 18 A wrathful man stirreth up strife: but he that is slow to anger appeaseth strife. 19 The way of the slothful man is as an hedge of thorns: but the way of the righteous is made plain. 20 A wise son maketh a glad father: but a foolish man despiseth his mother. 21 Folly is joy to him that is destitute of wisdom: but a man of understanding walketh uprightly. 22 Without counsel purposes are disappointed: but in the multitude of counsellors they are established. 23 A man hath joy by the answer of his mouth: and a word spoken in due season, how good is it! 24 The way of life is above to the wise, that he may depart from hell beneath. 25 The LORD will destroy the house of the proud: but he will establish the border of the widow. 26 The thoughts of the wicked are an abomination to the LORD: but the words of the pure are pleasant words. 27 He that is greedy of gain troubleth his own house; but he that hateth gifts shall live. 28 The heart of the righteous studieth to answer: but the mouth of the wicked poureth out evil things. 29 The LORD is far from the wicked: but he heareth the prayer of the righteous. 30 The light of the eyes rejoiceth the heart: and a good report maketh the bones fat. 31 The ear that heareth the reproof of life abideth among the wise. 32 He that refuseth instruction despiseth his own soul: but he that heareth reproof getteth understanding. 33 The fear of the LORD is the instruction of wisdom; and before honour is humility.

1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

3 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

4 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

6 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

7 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

8 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

9 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

10 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

11 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

12 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

13 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

14 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

17 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

18 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

19 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

20 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

21 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

25 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

26 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

27 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

28 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

29 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

30 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

31 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.