1 My son, forget not my law; but let thine heart keep my commandments: 2 For length of days, and long life, and peace, shall they add to thee. 3 Let not mercy and truth forsake thee: bind them about thy neck; write them upon the table of thine heart: 4 So shalt thou find favour and good understanding in the sight of God and man.

5 Trust in the LORD with all thine heart; and lean not unto thine own understanding. 6 In all thy ways acknowledge him, and he shall direct thy paths.

7 Be not wise in thine own eyes: fear the LORD, and depart from evil. 8 It shall be health to thy navel, and marrow to thy bones. 9 Honour the LORD with thy substance, and with the firstfruits of all thine increase: 10 So shall thy barns be filled with plenty, and thy presses shall burst out with new wine.

11 My son, despise not the chastening of the LORD; neither be weary of his correction: 12 For whom the LORD loveth he correcteth; even as a father the son in whom he delighteth.

13 Happy is the man that findeth wisdom, and the man that getteth understanding. 14 For the merchandise of it is better than the merchandise of silver, and the gain thereof than fine gold. 15 She is more precious than rubies: and all the things thou canst desire are not to be compared unto her. 16 Length of days is in her right hand; and in her left hand riches and honour. 17 Her ways are ways of pleasantness, and all her paths are peace. 18 She is a tree of life to them that lay hold upon her: and happy is every one that retaineth her. 19 The LORD by wisdom hath founded the earth; by understanding hath he established the heavens. 20 By his knowledge the depths are broken up, and the clouds drop down the dew.

21 My son, let not them depart from thine eyes: keep sound wisdom and discretion: 22 So shall they be life unto thy soul, and grace to thy neck. 23 Then shalt thou walk in thy way safely, and thy foot shall not stumble. 24 When thou liest down, thou shalt not be afraid: yea, thou shalt lie down, and thy sleep shall be sweet. 25 Be not afraid of sudden fear, neither of the desolation of the wicked, when it cometh. 26 For the LORD shall be thy confidence, and shall keep thy foot from being taken.

27 Withhold not good from them to whom it is due, when it is in the power of thine hand to do it. 28 Say not unto thy neighbour, Go, and come again, and to morrow I will give; when thou hast it by thee. 29 Devise not evil against thy neighbour, seeing he dwelleth securely by thee.

30 Strive not with a man without cause, if he have done thee no harm.

31 Envy thou not the oppressor, and choose none of his ways. 32 For the froward is abomination to the LORD: but his secret is with the righteous.

33 The curse of the LORD is in the house of the wicked: but he blesseth the habitation of the just. 34 Surely he scorneth the scorners: but he giveth grace unto the lowly. 35 The wise shall inherit glory: but shame shall be the promotion of fools.

1 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

2 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

3 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

4 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

7 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

8 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

9 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

10 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

11 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

12 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

13 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

14 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

15 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

16 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

17 Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė.

18 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

19 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

20 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

21 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

22 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

23 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

24 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

25 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

26 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

27 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

28 Nesakyk savo artimui: "Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu", kai turi su savimi.

29 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

30 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

31 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

32 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

33 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

34 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

35 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.