1 Better is the poor that walketh in his integrity, than he that is perverse in his lips, and is a fool. 2 Also, that the soul be without knowledge, it is not good; and he that hasteth with his feet sinneth. 3 The foolishness of man perverteth his way: and his heart fretteth against the LORD. 4 Wealth maketh many friends; but the poor is separated from his neighbour. 5 A false witness shall not be unpunished, and he that speaketh lies shall not escape.

6 Many will intreat the favour of the prince: and every man is a friend to him that giveth gifts. 7 All the brethren of the poor do hate him: how much more do his friends go far from him? he pursueth them with words, yet they are wanting to him. 8 He that getteth wisdom loveth his own soul: he that keepeth understanding shall find good. 9 A false witness shall not be unpunished, and he that speaketh lies shall perish. 10 Delight is not seemly for a fool; much less for a servant to have rule over princes. 11 The discretion of a man deferreth his anger; and it is his glory to pass over a transgression. 12 The king’s wrath is as the roaring of a lion; but his favour is as dew upon the grass. 13 A foolish son is the calamity of his father: and the contentions of a wife are a continual dropping. 14 House and riches are the inheritance of fathers: and a prudent wife is from the LORD. 15 Slothfulness casteth into a deep sleep; and an idle soul shall suffer hunger. 16 He that keepeth the commandment keepeth his own soul; but he that despiseth his ways shall die. 17 He that hath pity upon the poor lendeth unto the LORD; and that which he hath given will he pay him again. 18 Chasten thy son while there is hope, and let not thy soul spare for his crying. 19 A man of great wrath shall suffer punishment: for if thou deliver him, yet thou must do it again. 20 Hear counsel, and receive instruction, that thou mayest be wise in thy latter end. 21 There are many devices in a man’s heart; nevertheless the counsel of the LORD, that shall stand. 22 The desire of a man is his kindness: and a poor man is better than a liar. 23 The fear of the LORD tendeth to life: and he that hath it shall abide satisfied; he shall not be visited with evil. 24 A slothful man hideth his hand in his bosom, and will not so much as bring it to his mouth again. 25 Smite a scorner, and the simple will beware: and reprove one that hath understanding, and he will understand knowledge. 26 He that wasteth his father, and chaseth away his mother, is a son that causeth shame, and bringeth reproach. 27 Cease, my son, to hear the instruction that causeth to err from the words of knowledge. 28 An ungodly witness scorneth judgment: and the mouth of the wicked devoureth iniquity. 29 Judgments are prepared for scorners, and stripes for the back of fools.

1 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

2 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

3 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

4 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

5 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

6 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

7 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

9 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

10 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

11 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

12 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams.

13 Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

14 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

15 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

16 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

17 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

18 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

19 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

22 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

23 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

24 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

25 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

26 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

27 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

28 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

29 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.