1 (아삽의 시) 하나님이 참으로 이스라엘 중 마음이 정결한 자에게 선을 행하시나2 나는 거의 실족할 뻔 하였고 내 걸음이 미끄러질 뻔 하였으니3 이는 내가 악인의 형통함을 보고 오만한 자를 질시하였음이로다4 저희는 죽는 때에도 고통이 없고 그 힘이 건강하며5 타인과 같은 고난이 없고 타인과 같은 재앙도 없나니6 그러므로 교만이 저희 목걸이요 강포가 저희의 입는 옷이며7 살찜으로 저희 눈이 솟아나며 저희 소득은 마음의 소원보다 지나며8 저희는 능욕하며 악하게 압제하여 말하며 거만히 말하며9 저희 입은 하늘에 두고 저희 혀는 땅에 두루 다니도다10 그러므로 그 백성이 이리로 돌아와서 잔에 가득한 물을 다 마시며11 말하기를 하나님이 어찌 알랴 지극히 높은 자에게 지식이 있으랴 하도다12 볼지어다 ! 이들은 악인이라 항상 평안하고 재물은 더 하도다13 내가 내 마음을 정히 하며 내 손을 씻어 무죄하다 한 것이 실로 헛되도다14 나는 종일 재앙을 당하며 아침마다 징책을 보았도다15 내가 만일 스스로 이르기를 내가 이렇게 말하리라 하였더면 주의 아들들의 시대를 대하여 궤휼을 행하였으리이다16 내가 어찌면 이를 알까 하여 생각한즉 내게 심히 곤란하더니17 하나님의 성소에 들어갈 때에야 저희 결국을 내가 깨달았나이다18 주께서 참으로 저희를 미끄러운 곳에 두시며 파멸에 던지시니19 저희가 어찌 그리 졸지에 황폐되었는가 놀람으로 전멸하였나이다20 주여, 사람이 깬 후에는 꿈을 무시함같이 주께서 깨신 후에 저희 형상을 멸시하시리이다21 내 마음이 산란하며 내 심장이 찔렸나이다22 내가 이같이 우매 무지하니 주의 앞에 짐승이오나23 내가 항상 주와 함께하니 주께서 내 오른손을 붙드셨나이다24 주의 교훈으로 나를 인도하시고 후에는 영광으로 나를 영접하시리니25 하늘에서는 주 외에 누가 내게 있리요 땅에서는 주 밖에 나의 사모할 자 없나이다26 내 육체와 마음은 쇠잔하나 하나님은 내 마음의 반석이시요 영원한 분깃이시라27 대저 주를 멀리하는 자는 망하리니 음녀 같이 주를 떠난 자를 주께서 다 멸하셨나이다28 하나님께 가까이 함이 내게 복이라 내가 주 여호와를 나의 피난처로 삼아 주의 모든 행사를 전파하리이다
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.11 Jie sako: "Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?"12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,22 aš buvau kvailas ir neišmanantislyg gyvulys Tavo akivaizdoje.23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.