1 Jobas tęsė savo palyginimą:

2 "Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.

3 Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,

4 mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.

5 Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.

6 Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.

7 Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis.

8 Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

9 Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį?

10 Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

11 Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu.

12 Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate?

13 Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:

14 jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.

15 Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.

16 Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,

17 bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.

18 Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.

19 Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi.

20 Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį.

21 Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos,

22 svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.

23 Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį".

1 Eyüp anlatmaya devam etti:

2 ‹‹Hakkımı elimden alan Tanrının varlığı hakkı için, 2 Bana acı çektiren Her Şeye Gücü Yetenin hakkı için,

3 İçimde yaşam belirtisi olduğu sürece, 2 Tanrının soluğu burnumda olduğu sürece,

4 Ağzımdan kötü söz çıkmayacak, 2 Dilimden yalan dökülmeyecek.

5 Size asla hak vermeyecek, 2 Son soluğumu verene dek suçsuz olduğumu söyleyeceğim.

6 Doğruluğuma sarılacak, onu bırakmayacağım, 2 Yaşadığım sürece vicdanım beni suçlamayacak.

7 ‹‹Düşmanlarım kötüler gibi, 2 Bana saldıranlar haksızlar gibi cezalandırılsın.

8 Tanrısız insanın umudu nedir 2 Tanrı onu yok ettiğinde, canını aldığında?

9 Başına sıkıntı geldiğinde, 2 Tanrı feryadını duyar mı?

10 Her Şeye Gücü Yetenden zevk alır mı? 2 Her zaman Tanrıya yakarır mı?

11 ‹‹Tanrının gücünü size öğreteceğim, 2 Her Şeye Gücü Yetenin tasarısını gizlemeyeceğim.

12 Aslında siz, hepiniz gördünüz bunu, 2 Öyleyse ne diye boş boş konuşuyorsunuz?

13 ‹‹Kötünün Tanrıdan alacağı pay, 2 Zorbanın Her Şeye Gücü Yetenden alacağı miras şudur:

14 Çocukları ne kadar çok olursa olsun, kılıçla öldürülecek, 2 Soyu yeterince ekmek bulamayacaktır.

15 Sağ kalanlar hastalıktan ölüp gömülecek, 2 Dul karıları ağlamayacaktır.

16 Kötü insan kum gibi gümüş yığsa, 2 Yığınla giysi biriktirse,

17 Onun biriktirdiğini doğru insan giyecek, 2 Gümüşü suçsuz paylaşacak.

18 Evini güve kozası gibi inşa eder, 2 Bekçinin kurduğu çardak gibi.

19 Zengin olarak yatar, ama bu öyle sürmez, 2 Gözlerini açtığında hepsi yok olup gitmiştir.

20 Dehşet onu sel gibi basar, 2 Kasırga gece kapar götürür.

21 Doğu rüzgarı onu uçurup götürür, 2 Yerinden silip süpürür.

22 Acımasızca üzerine eser, 2 Elinden kaçmaya çalışırken.

23 Onunla alay ederek el çırpar, 2 Yerinden ıslık çalar.›› sözleridir.