1 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

2 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

3 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

4 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

5 Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

6 Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

7 Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

8 Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

9 Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

10 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

11 Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja.

12 Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis.

13 Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

14 Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

15 Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

16 Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

17 Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

18 Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

19 Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

20 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

21 Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

22 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

23 Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

25 Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

1 Saĝa filo lernas de la patro; Sed mokanto ne aŭskultas moralinstruon.

2 La frukto de la buŝo donas al homo bonan manĝon; Sed la deziro de krimuloj estas perforto.

3 Kiu gardas sian buŝon, tiu gardas sian animon; Kiu tro malfermas sian buŝon, tiu pereas.

4 La animo de maldiligentulo deziras, kaj ne ricevas; Sed la animo de diligentuloj satiĝas.

5 Vorton malveran virtulo malamas; Sed malvirtulo agas abomene kaj venas al honto.

6 La virto gardas tiun, kiu iras ĝustan vojon; Sed la malvirto pereigas pekulon.

7 Unu ŝajnigas sin riĉa, havante nenion; Alia ŝajnigas sin malriĉa, havante grandan riĉecon.

8 Per sia riĉeco homo savas sian animon; Sed malriĉulo ne aŭskultas atentigon.

9 La lumo de virtuloj brilegas; Sed la lumilo de malvirtuloj estingiĝos.

10 Nur de malhumileco venas malpaco; Sed la akceptantaj konsilojn havas saĝon.

11 Riĉeco rapide akirita malgrandiĝas; Sed kion oni kolektas per laboro, tio multiĝas.

12 Espero prokrastata dolorigas la koron; Sed plenumita deziro estas arbo de vivo.

13 Kiu malŝatas diron, tiu malutilas al si mem; Sed respektanta ordonon estos rekompencita.

14 Instruo de saĝulo estas fonto de vivo, Por evitigi la retojn de la morto.

15 Bona prudento plaĉigas; Sed la vojo de perfiduloj estas malglata.

16 Ĉiu prudentulo agas konscie; Sed malsaĝulo elmontras malsaĝecon.

17 Malbona sendito falas en malfeliĉon; Sed sendito fidela sanigas.

18 Malriĉa kaj hontigata estos tiu, kiu forpuŝas instruon; Sed kiu observas instruon, tiu estos estimata.

19 Deziro plenumita estas agrabla por la animo; Sed malagrable por la malsaĝuloj estas deturni sin de malbono.

20 Kiu iras kun saĝuloj, tiu estos saĝa; Sed kamarado de malsaĝuloj suferos doloron.

21 Pekulojn persekutas malbono; Sed virtulojn rekompencas bono.

22 Bonulo heredigas la nepojn; Kaj por virtulo konserviĝas la havo de pekulo.

23 Multe da manĝaĵo estas sur la kampo de malriĉuloj; Sed multaj pereas pro manko de justeco.

24 Kiu ŝparas sian vergon, tiu malamas sian filon; Sed kiu lin amas, tiu baldaŭ lin punas.

25 Virtulo manĝas, por satigi sian animon; Sed la ventro de malvirtuloj havas mankon.