1 Geras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumasuž sidabrą ir auksą.
2 Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.
3 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.
4 Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.
5 Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.
6 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.
7 Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.
8 Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.
9 Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.
10 Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai.
11 Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.
12 Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.
13 Tinginys sako: "Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!"
14 Svetimos moters lūposgili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.
15 Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.
16 Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.
17 Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.
18 Tau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose.
19 Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu.
20 Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą,
21 kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs?
22 Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,
23 nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.
24 Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,
25 kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.
26 Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą;
27 jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?
28 Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.
29 Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.
1 Nomo bona estas pli preferinda, ol granda riĉeco; Kaj bona estimo, ol arĝento kaj oro.
2 Riĉulo kaj malriĉulo renkontiĝas: Ilin ambaŭ kreis la Eternulo.
3 Prudentulo antaŭvidas malbonon, kaj kaŝiĝas; Sed naivuloj antaŭenpaŝas, kaj difektiĝas.
4 Por humileco kaj timo antaŭ la Eternulo Oni ricevas riĉecon kaj honoron kaj vivon.
5 Dornoj kaj retoj estas sur la vojo de malbonagulo; Kiu gardas sian animon, tiu malproksimiĝas de ili.
6 Instruu knabon konforme al lia vojo, Kaj eĉ maljuniĝinte li ne dekliniĝos de ĝi.
7 Riĉulo regas super malriĉuloj, Kaj kiu prunteprenas, tiu estas sklavo de la pruntedoninto.
8 Kiu semas maljustaĵon, tiu rikoltos suferon, Kaj la kano de lia krueleco rompiĝos.
9 Bonokululo estos benata; Ĉar li donas el sia pano al malriĉulo.
10 Forpelu blasfemulon, kaj foriros malpaco, Kaj ĉesiĝos malkonsento kaj ofendo.
11 Kiu amas purecon de koro kaj agrable parolas, Al tiu la reĝo estas amiko.
12 La okuloj de la Eternulo gardas la prudenton; Sed la vortojn de maliculo Li renversas.
13 Mallaborulo diras:Leono estas ekstere, Mi povus esti mortigita meze de la strato.
14 La buŝo de malĉastulino estas profunda foso; Kiun la Eternulo koleras, tiu tien enfalas.
15 Malsaĝeco forte sidas en la koro de knabo; Sed vergo punanta ĝin elpelas el ĝi.
16 Kiu premas malriĉulon, por pligrandigi sian riĉecon, Tiu donas al riĉulo, por ke li malriĉiĝu.
17 Klinu vian orelon kaj aŭskultu vortojn de saĝuloj, Kaj direktu vian koron al mia instruo;
18 Ĉar ili estos agrablaj, se vi gardos ilin en via interno; Ili estos ĉiuj pretaj sur viaj lipoj.
19 Ke al la Eternulo estu via fido, Tion mi instruis al vi hodiaŭ.
20 Ĉu mi ne skribis al vi tion trifoje Kun konsiloj kaj scio,
21 Por sciigi al vi la ĝustecon de la paroloj de vero, Por ke vi transdonu la parolojn de vero al tiuj, kiuj vin sendis?
22 Ne prirabu malriĉulon, pro tio, ke li estas malriĉa; Kaj ne premu senhavulon ĉe la pordego;
23 Ĉar la Eternulo defendos ilian aferon Kaj dispremos iliajn premantojn.
24 Ne amikiĝu kun homo kolerema, Kaj ne komunikiĝu kun homo flamiĝema;
25 Ke vi ne lernu lian vojon Kaj ne ricevu reton por via animo.
26 Ne estu inter tiuj, kiuj firmigas per mano, Kiuj garantias por ŝuldoj.
27 Se vi ne havos per kio pagi, Oni ja prenos vian litaĵon de sub vi.
28 Ne forŝovu la antikvajn limojn, Kiujn faris viaj patroj.
29 Se vi vidas homon lertan en sia profesio, li staros antaŭ reĝoj; Li ne staros antaŭ maleminentuloj.