1 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

2 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

3 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

4 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

5 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

6 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

7 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

9 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

10 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

11 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

12 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams.

13 Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

14 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

15 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

16 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

17 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

18 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

19 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

22 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

23 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

24 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

25 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

26 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

27 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

28 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

29 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.

1 Pli bona estas malriĉulo, kiu iras en sia senkulpeco, Ol homo, kiu estas malicbuŝulo kaj malsaĝulo.

2 Vivo sen prudento ne estas bona; Kaj kiu tro rapidas, tiu maltrafas la vojon.

3 Malsaĝeco de homo erarigas lian vojon, Kaj lia koro koleras la Eternulon.

4 Riĉeco donas multon da amikoj; Sed malriĉulo estas forlasata de sia amiko.

5 Falsa atestanto ne restos sen puno; Kaj kiu elspiras mensogojn, tiu ne saviĝos.

6 Multaj serĉas favoron de malavarulo; Kaj ĉiu estas amiko de homo, kiu donas donacojn.

7 Ĉiuj fratoj de malriĉulo lin malamas; Tiom pli malproksimiĝas de li liaj amikoj! Li havas esperon pri vortoj, kiuj ne estos plenumitaj.

8 Kiu akiras prudenton, tiu amas sian animon; Kiu gardas saĝon, tiu trovas bonon.

9 Falsa atestanto ne restos sen puno; Kaj kiu elspiras mensogojn, tiu pereos.

10 Al malsaĝulo ne konvenas agrablaĵo; Ankoraŭ malpli konvenas al sklavo regi super princoj.

11 Saĝo de homo faras lin pacienca; Kaj gloro por li estas pardoni pekon.

12 Kiel kriego de leono estas la kolero de reĝo; Kaj lia favoro estas kiel roso sur herbo.

13 Pereo por sia patro estas malsaĝa filo; Kaj malpacema edzino estas kiel konstanta gutado.

14 Domo kaj havo estas heredataj post gepatroj; Sed saĝa edzino estas de la Eternulo.

15 Mallaboremeco enigas en profundan dormon, Kaj animo maldiligenta suferos malsaton.

16 Kiu konservas moralordonon, tiu konservas sian animon; Sed kiu ne atentas Lian vojon, tiu mortos.

17 Kiu kompatas malriĉulon, tiu pruntedonas al la Eternulo, Kaj Tiu redonos al li por lia bonfaro.

18 Punu vian filon, dum ekzistas espero, Sed via koro ne deziru lian pereon.

19 Koleranto devas esti punata; Ĉar se vi lin indulgos, li fariĝos ankoraŭ pli kolerema.

20 Aŭskultu konsilon kaj akceptu admonon, Por ke vi poste estu saĝa.

21 Multaj estas la intencoj en la koro de homo, Sed la decido de la Eternulo restas fortike.

22 Ornamo estas por la homo lia bonfaro; Kaj pli bona estas malriĉulo, ol homo mensogema.

23 Timo antaŭ la Eternulo kondukas al vivo, Al sateco, kaj al evito de malbono.

24 Mallaboremulo metas sian manon en la poton, Kaj eĉ al sia buŝo li ĝin ne relevas.

25 Se vi batos blasfemanton, sensciulo fariĝos atenta; Se oni punas saĝulon, li komprenas la instruon.

26 Kiu ruinigas patron kaj forpelas patrinon, Tiu estas filo hontinda kaj malbeninda.

27 Ĉesu, mia filo, aŭskulti admonon Kaj tamen dekliniĝi de la vortoj de la instruo.

28 Fripona atestanto mokas juĝon; Kaj la buŝo de malvirtuloj englutas maljustaĵon.

29 La blasfemantojn atendas punoj, Kaj batoj la dorson de malsaĝuloj.