1 Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu!

2 Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui.

3 Jų rankos yra stropios piktam. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą.

4 Jų geriausias yra kaip usnis, o doriausias kaip erškėčių tvora. Sąmyšio diena artėja, pranašų žodžiai pildosi.

5 Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugokis net tos, kuri guli prie tavo šono.

6 Sūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai.

7 O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane.

8 Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupau­atsikelsiu, nors sėdžiu tamsoje­Viešpats yra mano šviesa.

9 Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas­Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.

10 Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: "Kur yra Viešpats, tavo Dievas?" Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve.

11 Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti.

12 Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asūro iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.

13 Tačiau kraštas virs dykyne dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus.

14 Ganyk savo tautą, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis.

15 Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto.

16 Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti.

17 Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs.

18 Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas.

19 Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes.

20 Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.

1 Misery is mine!

Indeed, I am like one who gathers the summer fruits, as gleanings of the vineyard.

There is no cluster of grapes to eat.

My soul desires to eat the early fig.

2 The godly man has perished out of the earth,

and there is no one upright among men.

They all lie in wait for blood;

every man hunts his brother with a net.

3 Their hands are on that which is evil to do it diligently.

The ruler and judge ask for a bribe.

The powerful man dictates the evil desire of his soul.

Thus they conspire together.

4 The best of them is like a brier.

The most upright is worse than a thorn hedge.

The day of your watchmen,

even your visitation, has come;

now is the time of their confusion.

5 Don’t trust in a neighbor.

Don’t put confidence in a friend.

With the woman lying in your embrace,

be careful of the words of your mouth!

6 For the son dishonors the father,

the daughter rises up against her mother,

the daughter-in-law against her mother-in-law;

a man’s enemies are the men of his own house.

7 But as for me, I will look to Yahweh.

I will wait for the God of my salvation.

My God will hear me.

8 Don’t rejoice against me, my enemy.

When I fall, I will arise.

When I sit in darkness, Yahweh will be a light to me.

9 I will bear the indignation of Yahweh,

because I have sinned against him,

until he pleads my case and executes judgment for me.

He will bring me out to the light.

I will see his righteousness.

10 Then my enemy will see it,

and shame will cover her who said to me,

"Where is Yahweh your God?"

My eyes will see her.

Now she will be trodden down like the mire of the streets.

11 A day to build your walls!

In that day, he will extend your boundary.

12 In that day they will come to you from Assyria and the cities of Egypt,

and from Egypt even to the River,

and from sea to sea,

and mountain to mountain.

13 Yet the land will be desolate because of those who dwell therein,

for the fruit of their doings.

14 Shepherd your people with your staff,

the flock of your heritage,

who dwell by themselves in a forest.

Let them feed in the middle of fertile pasture land,

in Bashan and Gilead, as in the days of old.

15 "As in the days of your coming out of the land of Egypt,

I will show them marvelous things."

16 The nations will see and be ashamed of all their might.

They will lay their hand on their mouth.

Their ears will be deaf.

17 They will lick the dust like a serpent.

Like crawling things of the earth, they will come trembling out of their dens.

They will come with fear to Yahweh our God,

and will be afraid because of you.

18 Who is a God like you, who pardons iniquity,

and passes over the disobedience of the remnant of his heritage?

He doesn’t retain his anger forever,

because he delights in loving kindness.

19 He will again have compassion on us.

He will tread our iniquities under foot.

You will cast all their sins into the depths of the sea.

20 You will give truth to Jacob,

and mercy to Abraham,

as you have sworn to our fathers from the days of old.