1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?

2 Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?

3 Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?

4 Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.

5 Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,

6 žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.

7 Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.

8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.

9 Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.

10 Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena­gyvena Dievui.

11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

12 Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.

13 Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam­kaip teisumo ginklus.

14 Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.

15 Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!

16 Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.

17 Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;

18 ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.

19 Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.

20 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.

21 Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis.

22 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

23 Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

1 What, then, shall we say? shall we continue in the sin that the grace may abound?

2 let it not be! we who died to the sin -- how shall we still live in it?

3 are ye ignorant that we, as many as were baptized to Christ Jesus, to his death were baptized?

4 we were buried together, then, with him through the baptism to the death, that even as Christ was raised up out of the dead through the glory of the Father, so also we in newness of life might walk.

5 For, if we have become planted together to the likeness of his death, [so] also we shall be of the rising again;

6 this knowing, that our old man was crucified with [him], that the body of the sin may be made useless, for our no longer serving the sin;

7 for he who hath died hath been set free from the sin.

8 And if we died with Christ, we believe that we also shall live with him,

9 knowing that Christ, having been raised up out of the dead, doth no more die, death over him hath no more lordship;

10 for in that he died, to the sin he died once, and in that he liveth, he liveth to God;

11 so also ye, reckon yourselves to be dead indeed to the sin, and living to God in Jesus Christ our Lord.

12 Let not then the sin reign in your mortal body, to obey it in its desires;

13 neither present ye your members instruments of unrighteousness to the sin, but present yourselves to God as living out of the dead, and your members instruments of righteousness to God;

14 for sin over you shall not have lordship, for ye are not under law, but under grace.

15 What then? shall we sin because we are not under law but under grace? let it not be!

16 have ye not known that to whom ye present yourselves servants for obedience, servants ye are to him to whom ye obey, whether of sin to death, or of obedience to righteousness?

17 and thanks to God, that ye were servants of the sin, and -- were obedient from the heart to the form of teaching to which ye were delivered up;

18 and having been freed from the sin, ye became servants to the righteousness.

19 In the manner of men I speak, because of the weakness of your flesh, for even as ye did present your members servants to the uncleanness and to the lawlessness -- to the lawlessness, so now present your members servants to the righteousness -- to sanctification,

20 for when ye were servants of the sin, ye were free from the righteousness,

21 what fruit, therefore, were ye having then, in the things of which ye are now ashamed? for the end of those [is] death.

22 And now, having been freed from the sin, and having become servants to God, ye have your fruit -- to sanctification, and the end life age-during;

23 for the wages of the sin [is] death, and the gift of God [is] life age-during in Christ Jesus our Lord.