1 Kai Paulius ir Barnabas buvo Antiochijoje, atvykę žmonės iš Judėjos ėmė sakyti tikintiesiems, kad jie turi tvirtai laikytis seno žydų apipjaustymo papročio, nes kitaip negalės būti išgelbėti. 2 Paulius ir Barnabas ilgai ginčijosi ir svarstė. Pagaliau tikintieji pasiuntė juos į Jeruzalę, lydimus keleto vietinių vyrų, kad ten pakalbėtų šiuo klausimu su apaštalais ir vyresniaisiais.

3 Lydimi viso susirinkimo, jie iš miesto pasuko Jeruzalės link, pakeliui sustodami aplankyti tikinčiųjų Fenikijos ir Samarijos miestuose, ir visų džiaugsmui pasakojo, kad pagonys taip pat įtikėjo. 4 Atvykę į Jeruzalę, jie susitiko su bažnyčios vadovais. Dalyvavo visi apaštalai ir vyresnieji. Paulius ir Barnabas pasakojo apie tai, ką Viešpats buvo per juos nuveikęs.

5 Bet pakilo keletas vyrų, anksčiau buvusių fariziejų, ir paskelbė, kad visi atsivertėliai pagonys privalo būti apipjaustyti ir reikalavo laikytis visų žydų papročių bei ceremonijų. 6 Tada apaštalai ir bažnyčios vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti. 7 Po ilgų diskusijų atsistojo Petras ir kreipėsi į juos: „Broliai, visi jūs žinote, jog Dievas jau seniai pasirinko mane, kad skelbčiau pagonims gerąją naujieną ir kad jie taip pat įtikėtų. 8 Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo, kad Jis priima pagonis, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. 9 Jis neatskyrė jų nuo mūsų, tikėjimu apvalydamas jų širdis. 10 Negi jūs ketinate mokyti Dievą, apsunkindami pagonis jungu, kurio nei mes, nei mūsų tėvai negalėjo pakelti? 11 Negi netikite, kad visi išsigelbės tuo pačiu būdu – Viešpaties Jėzaus malone?"

12 Daugiau niekas nesiginčijo. Dabar visi klausėsi Barnabo ir Pauliaus pasakojimo apie Dievo padarytus stebuklus tarp pagonių.

13 Jiems nutilus, prabilo Jokūbas: „Broliai, paklausykite manęs! 14 Petras jums papasakojo, kaip Viešpats pirmiausia aplankė pagonis, kad ir jie šlovintų Jo vardą. 15 Pagonių atsivertimas rodo, jog pranašai buvo teisūs. Pavyzdžiui, paklausykite ištraukos iš pranašo Amoso knygos:

16 „Paskui, – sako Viešpats, – Aš sugrįšiu ir atnaujinsiu sutartį su Dovydu tam, 17 kad ir pagonys rastų Dievą, ir visi kiti, kurie Mano vardą mini. 18 Taip sako Viešpats", leisdamas nuo amžių tai pažinti.

19 Aš manau, jog mes neturime reikalauti, kad pagonys, kurie atsigręžia į Dievą, laikytųsi žydų įstatymų, 20 bet mes privalome jiems įsakyti, kad jie atsisakytų nuo susiteršimo stabais, nuo paleistuvavimo, paskerstų gyvulių mėsos ir kraujo. 21 Kiekviename mieste šeštadienį iš kartos į kartą žydų sinagogose šie dalykai buvo skelbiami."

22 Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu, kad šie praneštų apie tokį sprendimą. Išrinktieji vyrai buvo dviejų bažnyčių vadovai – Judas (taip pat vadinamas Barsabu) ir Silas. 23 Jie pasiėmė su savimi raštą: „Nuo apaštalų, vyresniųjų ir brolių Jeruzalėje – broliams pagonims Antiochijoje, Sirijoje ir Sicilijoje. Sveikiname! 24 Mes suprantame, kad kai kurie tikintieji sujaudino jus ir sujaukė jūsų sielas, bet mes jiems tokių įgaliojimų nedavėme. 25 Mums atrodo išmintinga, vieningai nusprendus, pasiųsti du oficialius atstovus su mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi. 26 Tie vyrai – ir Judas, ir Silas – rizikavo gyvybe dėl Jėzaus Kristaus. 27 Jie jums praneš, ką mes nusprendėme šiuo klausimu. 28 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga nebeužkrauti jums daugiau jokios naštos, išskyrus tai, kad 29 būtina susilaikyti nuo aukų stabams, nuo paskerstų gyvulių mėsos ir kraujo, ir nuo paleistuvystės. Jei taip darysite, bus gerai. Sudiev!"

30 Keturi pasiuntiniai tuojau iškeliavo į Antiochiją, kur jie sušaukė krikščionių bendruomenę ir įteikė jiems laišką. 31 Kai jį perskaitė, visoje bažnyčioje kilo daug džiaugsmo. 32 Judas ir Silas buvo talentingi oratoriai ir stiprino tikėjimą ilgais pamokslais. 33 Pabuvę ten keletą dienų, Judas ir Silas parnešė į Jeruzalę sveikinimus ir linkėjimus tiems, kurie juos siuntė. 34,35 Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje padėti kitiems, kurie ten sakė pamokslus ir skelbė Dievo Žodį.

36 Po kiek laiko Paulius patarė Barnabui grįžti atgal į Turkiją aplankyti miestų, kuriuose anksčiau buvo skelbę Viešpaties Žodį, ir pažiūrėti, kaip jiems sekasi. 37 Barnabas sutiko ir norėjo pasiimti kartu Joną, vadinamą Morkumi. 38 Bet Pauliui tas sumanymas visai nepatiko, kadangi Jonas buvo juos palikęs Pamfilijoje. 39 Barnabas ir Paulius labai nesutarė šiuo klausimu ir išsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą. 40,41 Tuo tarpu Paulius, pasirinkęs Silą ir palaimintas tikinčiųjų, iškeliavo į Siriją stiprinti bažnyčių.

1 有几个人从犹太下来，教导弟兄们说："你们若不照摩西的规例受割礼，就不能得救。"2 保罗和巴拿巴，与他们大大地争执辩论起来。大家就派保罗、巴拿巴和他们中间的几个人，为这个问题上耶路撒冷去见使徒和长老。3 于是教会给他们送行，他们就经过腓尼基、撒玛利亚，述说外族人怎样归主的事，使弟兄们大大喜乐。4 到了耶路撒冷，他们受到教会、使徒和长老的接待，就报告　神同他们一起所行的一切。5 然而有几个法利赛派的信徒站起来，说："我们必须给外族人行割礼，吩咐他们遵守摩西的律法。"

6 使徒和长老聚集在一起，商议这件事。7 经过了很多的辩论，彼得站起来对他们说："弟兄们，你们知道，前些时候　神在你们中间拣选了我，使外族人从我的口中听见福音的道，而且信了。8 知道人心的　神也为他们作证─赐圣灵给他们，像给我们一样；9 而且他待他们和我们没有分别，因为借着信，他洁净了他们的心。10 现在你们为甚么试探　神，把我们祖先和我们所不能负的轭，放在门徒的颈上呢？11 我们相信，我们得救是借着主耶稣的恩，和他们也是一样。"

12 大家都静默无声，听巴拿巴和保罗述说　神借着他们在外族人中所行的神迹奇事。13 他们讲完了，雅各说："弟兄们，请听我说！14 刚才西门述说　神当初怎样关怀外族人，从他们中间拣选了众人，归在自己的名下。15 众先知的话，也符合这个意思，正如经上所记：

16 ‘此后我要回来，

重建大卫倒塌了的帐幕，

重建它损坏之处，

把它重新竖立起来，

17 使余下的人，

就是所有称为我名下的外族人，都寻求主，

18 这是自古以来就显明了这些事的主所说的。’

19 "所以我认为不可难为这些归服　神的外族人，20 只要写信叫他们禁戒偶像的污秽、淫乱，勒死的牲畜和血。21 因为自古以来，在各城里都有人宣讲摩西的书，每逢安息日，在各会堂里都有人诵读。"

22 当时，使徒、长老和全教会都认为好，就从他们中间选出人来，差他们和保罗、巴拿巴一同到安提阿去，所选的就是别号巴撒巴的犹大和西拉，他们是弟兄中的领袖。23 于是写信给他们带去，信上说："使徒和作长老的弟兄们，向安提阿、叙利亚、基利家的外族众弟兄问安。24 我们听说有人从我们这里出去，说了一些话搅扰你们，使你们心里不安，其实我们并没有吩咐他们。25 因此，我们一致同意，选派一些人跟我们亲爱的巴拿巴和保罗去见你们，26 这两个人为了我们主耶稣基督的名，曾经把性命置之度外。27 我们派了犹大和西拉一同去，他们也会亲口述说这些事。28 圣灵和我们都同意，不把别的重担加在你们身上，然而有几件事是重要的，29 就是禁戒祭过偶像的食物、血、勒死的牲畜和淫乱。这些事你们若能保守自己不作，那就好了。祝你们平安！"

30 他们受了差派，下安提阿去，集合了众人，就把书信交上。31 众人读了，因信上的劝勉，就感到欣慰。32 犹大和西拉也是先知，说了许多话劝勉弟兄，坚固他们。33 住了一段时间，弟兄们就给他们送行，祝一路平安；他们就回到差派他们的人那里去。*有些抄本在此有第34节："但西拉认为自己应当在那里住下来，只有犹大回到耶路撒冷。"35 保罗和巴拿巴却住在安提阿，跟许多别的人一同教导，传讲主的道。

36 过了一些时候，保罗对巴拿巴说："我们要回到我们传过主道的各城，探望弟兄们，好知道他们的情形怎么样。"37 巴拿巴有意要带别号马可的约翰一同去，38 但保罗认为不应带他去，因为他从前在旁非利亚离开过他们，不跟他们一起去作工。39 他们各持己见，以致彼此分手。巴拿巴带着马可，坐船到塞浦路斯去；40 保罗却选了西拉，众弟兄把他交托在主的恩典中之后，他就出发了。41 他走遍了叙利亚、基利家，坚固众教会。