1 O Saulius, grasindamas ir degdamas noru sunaikinti Jeruzalėje kiekvieną krikščionį, 2 nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir pareikalavo rašto, adresuoto Damasko sinagogoms, kuriame joms buvo nurodyta dalyvauti persekiojant visus ten gyvenančius tikinčiuosius, vyrus ir moteris, kad jis galėtų juos suimtus gabenti į Jeruzalę. 3 Su šia misija besiartinant prie Damasko, apšvietė jį dangaus šviesa! 4 Parpuolęs ant žemės, jis išgirdo balsą: „Sauliau! Sauliau! Kam Mane persekioji?" 5 „Kas Tu esi, Viešpatie", – paklausė Saulius. O balsas atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji! 6 Dabar kelkis, eik į miestą ir lauk Mano tolimesnių nurodymų." 7 Sauliaus draugai nustebę stovėjo be žado, nes jie girdėjo kažkieno balsą, tačiau nieko nematė. 8 Saulius atsikėlė nuo žemėsir pasijuto besąs aklas. Ji reikėjo nuvesti į Damaską, ir ten 9 tris dienas jis nieko nevalgė ir negėrė.

10 Damaske gyveno tikintysis, vardu Ananijas. Apsireiškęs Viešpats jam kalbėjo: „Ananijau!" „Taip, Viešpatie!" – atsakė jis. 11 Viešpats pasakė: „Nueik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, surask Judo namus ir teiraukis tarsiečio, vardu Saulius. Jis dabar meldžiasi, 12 nes regėjime Aš jam parodžiau vyrą, vardu Ananijas, ateinantį uždėti ant jo rankas, kad jis vėl praregėtų." 13 „Bet, Viešpatie, aš esu girdėjęs apie baisius dalykus, kuriuos šis žmogus padarė tikintiesiems Jeruzalėje, – sušuko Ananijas. – 14 Mes girdime, kad jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suimti visus, kurie šaukiasi Tavojo vardo!" 15 Bet Viešpats pasakė: „Eik ir daryk, kaip sakau. Saulius yra Mano išrinktasis, kuris neš Mano žodžius tautoms ir karaliams, o taip pat ir Izraelio žmonėms. 16 Aš jam parodysiu, kiek daug jam teks iškentėti dėl Manęs." 17 Taigi Ananijas nuėjo į tuos namus, rado Saulių, uždėjo ant jo rankas ir tarė: „Broli Sauliau, Viešpats Jėzus, kuris pasirodė tau kelyje, atsiuntė mane, kad tau įkvėpčiau Šventąją Dvasią ir atgautum regėjimą." 18 Akimirksniu (atrodė tartum nuo jo akių žvynai nukrito) Saulius atgavo regėjimą ir tuojau pat buvo pakrikštytas. 19 Po to užvalgęs įgijo jėgų.

Saulius, pabuvęs kelias dienas su tikinčiaisiais Damaske, 20 nuėjo ir sinagogose visiems skelbė gerąją naujieną apie Jėzų, kad Jis iš tiesų yra Dievo Sūnus. 21 Visi, kurie tatai girdėjo, stebėjosi ir klausinėjo: „Ar čia ne tas pats, kuris taip žiauriai persekiojo Jėzaus pasekėjus Jeruzalėje? – klausė jie. – Argi jis nėra atvykęs jų suimti?"

22 Saulius vis karščiau kalbėjo ir Damasko žydai negalėjo pakęsti tų įrodymų, kad Jėzus iš tiesų yra Mesijas. 23 Po kurio laiko žydų vadovai nusprendė jį nužudyti. 24 Bet Saulius žinojo jų planą. Jie tykojo jo prie miesto vartų dieną ir naktį, pasiruošę jį nužudyti. 25 Taigi nakčia keletas mokinių pintinėje nuleido jį per miesto sienos angą žemyn.

26 Atvykęs į Jeruzalę, jis stengėsi susitikti su tikinčiaisiais, bet jie visi jo bijojo. Jie manė, kad jis apgaudinėja. 27 Tada Barnabas nusivedė jį pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip Saulius regėjęs Viešpatį kelyje į Damaską ir ką Viešpats jam sakė, o taip pat kalbėjo apie tai, kaip jis nuoširdžiai mokė Jėzaus vardu. 28 Tik tada jie jį priėmė, ir Saulius nuolat būdavo su tikinčiaisiais ir 29 drąsiai mokė Viešpaties vardu. Bet keletas graikiškai kalbančių žydų, su kuriais jis ginčijosi, nutarė Saulių nužudyti. 30 Kai kiti tikintieji išgirdo apie pavojų, jie nugabeno jį į Cezarėją ir tada išsiuntė namo, į Tarsą.

31 Tuo tarpu bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje, Samarijoje džiaugėsi ramybe. Vis augo bažnyčios galia ir tikinčiųjų skaičius. Tikintieji išmoko gyventi Dievo baimėje, globojami Šventosios Dvasios.

32 Petras keliavo iš vienos vietos į kitą, lankydamas juos. Bekeliaudamas aplankė tikinčiuosius, gyvenančius Lidoje. 33 Ten jis sutiko žmogų, vardu Enėjas. Jis buvo paralyžiuotas ir aštuonerius metus ligos prirakintas prie lovos. 34 Petras jam tarė: „Enėjau! Jėzus Kristus teišgydo tave! Kelkis ir pasiklok lovą." Ir bematant jis buvo išgydytas. 35 Tada visi Lidos ir Sarono gyventojai, pamatę jį vaikštantį, atsivertė į Viešpatį.

36 Jopėje buvo tikinčioji moteris, vardu Tabita, išvertus Dorkadė (Gazelė), kuri buvo garsi gerais darbais ir išmaldomis. 37 Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Jos draugai pašarvojo ją aukštutiniame kambaryje. 38 Bet mokiniai išgirdo, jog netoliese Lidoje yra Petras, todėl jie pasiuntė du vyrus, kad šie paprašytų Petrą su jais grįžti į Jopę.

39 Taip jis ir padarė. Kai tik Petras atvyko, jie nusivedė jį į viršų, kur gulėjo Tabita. Kambarys buvo pilnas verkiančių našlių, kurios viena kitai rodė Tabitos joms pasiūtus rūbus. 40 Bet Petras liepė joms visoms išeiti iš kambario. Tada jis atsiklaupė ir ėmė melstis. Pasisukęs į lavoną, tarė: „Kelkis, Tabita!", ir ji atmerkė akis! Pamačiusi Petrą, ji atsisėdo. 41 Jis padavė jai ranką ir padėjo atsikelti. Sukvietęs tikinčiuosius ir našles, parodė ją gyvą. 42 Žinia pasklido mieste, ir daugelis įtikėjo Viešpatį. 43 Petras ilgą laiką pasiliko Jopėje pas vieną kailiadirbį Simoną.

1 扫罗仍向主的门徒发恐吓凶杀的话。他到大祭司那里，2 要求他发公函给大马士革各会堂，如果发现奉行这道的人，准他连男带女缉拿到耶路撒冷。3 他快到大马士革的时候，忽然有光从天上向他四面照射。4 他仆倒在地，听见有声音对他说："扫罗，扫罗！你为甚么迫害我？"5 他说："主啊，你是谁？"主说："我就是你所迫害的耶稣。6 起来，进城去！你应当作的事，一定有人告诉你。"7 同行的人，听见声音，却看不见人，只是目瞪口呆地站在那里。8 扫罗从地上爬起来，睁开眼睛，却甚么也看不见。他们牵着他的手，领他进大马士革。9 他三天都不能看见甚么，不吃也不喝。

10 在大马士革，有一个门徒名叫亚拿尼亚，主在异象中对他说："亚拿尼亚！"他说："主啊，我在这里。"11 主说："起来，到那叫直街的路上去，要在犹大家里找一个大数人，名叫扫罗。你看，他正在祷告，12 在异象中他看见一个人，名叫亚拿尼亚，进来为他按手，使他可以再看得见。"13 但亚拿尼亚回答："主啊，我听见许多人说起这个人，他在耶路撒冷作了许多苦害你圣徒的事；14 并且他在这里得到祭司长的授权，要捆绑所有求告你名的人。"15 主对他说："你去吧！这人是我拣选的器皿，为要把我的名传给外族人、君王和以色列人。16 我要指示他，为了我的名他必须受许多的苦。"17 亚拿尼亚就去了，进了那家，为扫罗按手，说："扫罗弟兄，在你来的路上向你显现的耶稣，就是主，差我来使你可以看见，又被圣灵充满。"18 立刻有鳞状的东西，从扫罗的眼里掉下来，他就能看见了。于是起来，受了洗，19 吃过了饭，就有气力了。

他和大马士革的门徒一同住了几天，20 随即在各会堂传讲耶稣，说他是　神的儿子。21 听见的人都很惊奇，说："在耶路撒冷残害求告这名的，不是这个人吗？他来这里不是要缉拿他们交给祭司长吗？"22 然而扫罗更加有能力，驳倒住在大马士革的犹太人，证明耶稣是基督。

23 过了许多日子，犹太人商议要杀掉扫罗；24 但他们的计谋给扫罗知道了。他们就在各城门日夜把守，要杀掉他。25 于是他的门徒就趁夜用大篮子把他从城墙上缒下去。

26 扫罗到了耶路撒冷，想要接近门徒，但大家都怕他，不信他是个门徒。27 只有巴拿巴接待他，带他去见使徒，把他怎样在路上看见主，主向他说话，和他怎样在大马士革奉耶稣的名放胆讲道，都讲了出来。28 于是扫罗在耶路撒冷和门徒一同出入，奉主的名放胆讲道，29 并且与讲希腊话的犹太人谈论辩驳，那些人却想下手杀他。30 弟兄们知道了，就送他到该撒利亚，差他往大数去。

31 那时犹太、加利利、撒玛利亚各处的教会，都得到平安，被建立起来，存着敬畏主的心过生活，并且因着圣灵的激励，人数增多起来。

32 彼得周游各地的时候，也到了住在吕大的圣徒那里。33 他遇见一个人，名叫以尼雅，害了瘫痪病，在床上躺卧了八年。34 彼得对他说："以尼雅，耶稣基督医好你了！起来，收好你的褥子！"他就立刻起来。35 所有住在吕大和沙仑的人，看见了他就归向主。

36 在约帕有一个女门徒，名叫戴比莎，希腊话叫多加；她为人乐善好施。37 那时，她因病死了；有人把她洗净了，停放在楼上。38 吕大靠近约帕，门徒听说彼得在那边，就派两个人去求他，说："请到我们那边去，不要耽延！"39 彼得就动身，跟他们一同去。到了之后，他们领他上楼。所有寡妇站在彼得旁边哭，把多加和她们在一起的时候所做的内衣外衣拿给他看。40 彼得叫大家出去之后，就跪下来祷告，然后转过身来对着尸体说："戴比莎，起来！"她就睁开眼睛，一看见彼得，就坐了起来。41 彼得伸手扶她起来，叫圣徒们和寡妇都进来，把多加活活地交给他们。42 这事传遍了约帕，就有很多人信了主。43 此后，彼得在约帕一个制皮工人西门的家里住了许多日子。