1 Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keliais žydų vadovais ir advokatu Tertulu kaltinti Paulių. 2 Į priekį iškviestas Tertulas, kreipdamasis į valdytoją, išdėstė kaltinimus, skirtus Pauliui:

„Ekscelencija, mums, žydams, tu suteikei ramybę ir taiką ir neleidai mūsų skriausti. 3 Dėl to mes esame labai dėkingi. 4 Kad neįkyrėčiau tau, labai prašau atkreipti dėmesį tik į vieną dalyką. Aš trumpai išdėstysiu kaltinimus, skirtus šiam žmogui. 5 Mes nustatėme, kad šis žmogus yra ramybės drumstėjas. Šis žmogus nuolat kelia maištus prieš romėnų vyriausybę. Jis yra žinomas nazariečių sektos vadas. 6 Be to, jis mėgino išniekinti šventovę, kai mes jį suėmėme. Mes būtume teisę jį pagal tai, ko nusipelnė, 7 bet įgulos tribūnas Lisijas užėjęs prievarta atėmė jį, 8 reikalaudamas, kad jį teistų pagal romėnų įstatymą. Jūs nesunkiai suprasite, kad mūsų kaltinimas teisingas, apklausdamas jį pats." 9 Tada visi žydai įsijungė į bendrą pokalbį, pareikšdami, kad visa, ką Tertulas sakė, yra tiesa. 10 Dabar atėjo Pauliaus eilė. Valdytojas mostu parodė, kad atsistotų ir kalbėtų. Paulius pradėjo: „Žinau, kad tu jau daug metų teisėjauji žydams. Tai suteiks pasitikėjimo, kai man reikės gintis. 11 Greitai paaiškės, kad aš atvykau į Jeruzalę tik prieš dvylika dienų melstis šventykloje. 12 Galėsite pamatyti, kad niekada neskatinau sąmyšio sinagogose ar kurio nors miesto gatvėse. 13 Šie vyrai, žinoma, negali įrodyti dalykų, kuriais jie mane kaltina.

14 Vieną dalyką aš pripažįstu: tikiu sielos išganymu, kurį jie laiko sekta. Aš laikausi savo protėvių tarnavimo Dievui kelio. Tvirtai tikiu žydų įstatymu ir visu tuo, kas parašyta Pranašų knygose. 15 Kartu su šiais vyrais tikime, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas. 16 Todėl stengsiuosi iš visų jėgų išlaikyti švarią sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. 17 Aš po daugelio metų grįžau į Jeruzalę duoti žydams išmaldą ir aukoti Dievui atnašų. 18 Mano kaltintojai pamatė mane šventykloje, kai atnašavau padėkos auką. Aš buvau nusiskutęs galvą, kaip jų įstatymas reikalauja, o aplink mane nebuvo minios ir jokio triukšmo! Ten buvo keli žydai iš Turkijos. 19 Jie privalo būti čia, jei ką turi prieš mane, 20 bet štai! Tegul dabar šie vyrai pasako, kokį nusikaltimą aš padariau. 21 Nebent tai, kad pasakiau vieną dalyką, kurio neturėjau sakyti: „Aš esu čia, teismo taryboje, kad apginčiau tikėjimo tiesą, jog mirusieji prisikels." 22 Feliksas, gerai žinodamas, kad krikščionys nepradės riaušių, liepė žydams palaukti, kol atvyks įgulos tribūnas Lisijas. Tuomet jis svarstysiąs jų klausimą. 23 Jis liepė Paulių įmesti į kalėjimą, bet sargybiniui davė nurodymus švelniai su juo elgtis, nedrausti jo draugams jį lankyti ir leisti nešti jam dovanas, kad šis galėtų gyventi patogiau.

24 Po kelių dienų atėjo Feliksas su savo žyde žmona Druzile. Pasišaukę Paulių, jie išklausė jo pasakojimą apie tikėjimą į Jėzų Kristų. 25 Pauliui besikalbant su jais apie teisingumą, savitvardą ir apie būsimą teismą, Feliksas nusigando. „Šiam kartui užtenka. Kai bus tinkamesnis laikas, aš tave vėl pasišauksiu", – tarė jis. 26 Be to jis tikėjosi, kad Paulius duos jam pinigų, todėl dažnokai ji kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.

27 Taip prabėgo dveji metai, Feliksą pakeitė Porcijus Festas. Kadangi Feliksas norėjo įsiteikti žydams, jis paliko Paulių, supančiotą grandinėmis.

1 过了五天，大祭司亚拿尼亚同几个长老，和一个律师帖土罗来了，他们向总督控告保罗。2 保罗传来了之后，帖土罗就控诉他说："腓力斯大人，因着你的缘故，我们大大地享受着太平；因着你的远见，本国大事改革；3 我们随时随地感激不尽。4 现在我不想多烦扰你，只求你宽容一下，听我们讲几句话。5 我们看这个人就像瘟疫一样，是煽动普天下犹太人生乱的人，又是拿撒勒派的首领。6 他还意图污秽圣殿，我们就把他捉住。*有些抄本在此有以下一段："我们想按照我们的律法审问他。7可是千夫长吕西亚来了，用武力把他从我们手中抢走，８还吩咐原告到你这里来。"8 你亲自审问之后，就必清楚知道我们告他的一切事了。"9 犹太人也都跟他一同控告保罗，证实事情确是这样。

10 总督向保罗示意，叫他说话，他就说："我知道你在本国审案多年，所以乐意为自己申辩。11 你清楚知道，自从我上耶路撒冷去礼拜，到现在还没有十二天；12 无论在殿里、会堂中或城里，他们都没有看见我跟人辩论，或煽动群众作乱，13 也不能向你证明他们现在控告我的事。14 但有一件事我要向你承认，他们所称为异端的这道，我正是根据这道来敬拜我祖先的　神的。一切律法和先知所记的，我都相信。15 我靠着　神所存的盼望，也是他们自己所期待的，就是义人和不义的人都要复活；16 因此，我常常勉励自己，对　神对人要常存无亏的良心。17 过了几年我带着捐款回来赒济本国，同时也带了祭物，18 他们看见我在殿里的时候，我已经行完了洁净礼，并没有和一大群人在一起，也没有生乱，19 只有几个从亚西亚来的犹太人而已。他们若有事要控告我，就应该到你面前来控告。20 要不然，当我站在公议会中受审的时候，这些人若发现我有甚么罪行，早就亲自说出来了。21 如果有的话，就是我站在他们中间所喊的：‘我今天在你们面前受审，是为了死人复活的事’那一句话。"

22 腓力斯本来就详细晓得这道，却故意拖延他们，说："等千夫长吕西亚来了，再断定你们的事。"23 于是吩咐百夫长看守保罗，但要宽待他，不可阻止亲友来照料他。

24 过了几天，腓力斯和他的犹太妻子土西拉一同来到，他又传见保罗，听他谈论在耶稣基督里的信仰。25 保罗讲到公义、自制和将来的审判的时候，腓力斯就害怕起来，说："你先走吧，等我有空的时候再叫你来。"26 同时他也希望保罗送钱给他，所以又多次传见他，和他谈话。

27 过了两年，波求．非斯都接了腓力斯的任；腓力斯为要讨好犹太人，就把保罗留在监里。