1 Tada vyriausiasis kunigas paklausė jį: „Ar tie kaltinimai teisingi?" 2 Štai koks ilgas buvo Stepono atsakymas: „Šlovingasis Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Irake dar prieš jam persikeliant į Siriją 3 ir liepė išeiti iš savo gimtojo krašto, atsisveikinti su giminėmis ir leistis į kelionę ton šalin, kurią Dievas jam parodys. 4 Tada jis paliko Chaldėjų kraštą ir apsigyveno Harane, Sirijoje, iki savo tėvo mirties. Iš ten Dievas atvedė jį čia, Izraelio žemėn, 5 bet nesuteikė jam nė mažyčio žemės plotelio. Tačiau Dievas pažadėjo, kad galiausiai jam ir jo palikuonims (nors jis buvo bevaikis!) priklausys visa šalis. 6 Dievas taip pat jam pasakė, kad šitie jo palikuonys paliks savo šalį ir gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir 400 metų vergaus. 7 „Bet Aš nubausiu tautą, kuri juos pavergs, – jam pasakė Dievas. – Vėliau Mano žmonės sugrįš į šią Izraelio valstybę ir čia Mane garbins." 8 Ir tuomet Dievas davė atlikti Abraomui apipjaustymo apeigą, kaip Dievo ir Abraomo žmonių susitarimą. Taigi, suėjus aštuonioms dienoms, Abraomo sūnus Izaokas buvo apipjaustytas. Izaokas tapo Jokūbo tėvu, o Jokūbui gimė dvylika vaikų, kurie tapo žydų tautos patriarchais. 9 Šie iš pavydo broliui pardavė Juozapą į Egiptą kaip vergą. Bet Dievas buvo su juo. 10 Jis apsaugojo Juozapą nuo sielvarto ir suteikė išminties Egipto karaliaus, faraono, akivaizdoje. Dievas davė Juozapui nepaprastą išmintį, todėl faraonas paskyrė ji Egipto valdovu, pavesdamas jam ir savo rūmų reikalus. 11 Bet Egipte ir Kanaano žemėje kilo badas, ir mūsų protėviai atsidūrė dideliame varge. 12 Jokūbas išgirdo, kad Egipte dar yra javų, ir išsiuntė savo sūnus, kad nupirktų truputį. 13 Kai jie atvyko į Egiptą antrą kartą, Juozapas leidosi atpažįstamas, ir broliai buvo pristatyti faraonui. 14 Tada Juozapas pakvietė savo tėvą Jokūbą ir visų brolių šeimas, iš viso septyniasdešimt penkis asmenis, kad atvyktų į Egiptą. 15 Šitaip Jokūbas atkeliavo į Egiptą, kur mirė jis ir visi jo sūnūs. 16 Juos visus pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas buvo nupirkęs Sicheme iš Emoro sūnų.

17,18 Artinantis laikui, kai Dievas turėjo išpildyti Abraomui duotą pažadą išlaisvinti jo palikuonis iš vergijos, Egipte labai išaugo žydų skaičius. Tačiau tuo metu buvo karūnuotas karalius, kuris negerbė Juozapo atminimo. 19 Šis karalius rengė sąmokslą prieš mūsų giminę, versdamas mūsų protėvius pamesti savo vaikus laukuose. 20 Tuo metu gimė dieviško grožio vaikas – Mozė. Jo tėvai slėpė jį tris mėnesius namuose, 21 o kai nebegalėjo laikyti jo paslėpę, turėjo jį palikti. Jį rado faraono duktė ir paėmė auginti, įsūnijo bei 22 mokė visos Egipto išminties. Taip jis tapo galingu valdovu ir oratoriumi. 23 Vieną dieną, artėjant keturiasdešimtajam gimtadieniui, jam kilo mintis aplankyti savo brolius izraelitus. 24 To apsilankymo metu jis pamatė egiptietį, nedorai besielgiantį su izraelitu. Mozė keršydamas užmušė egiptietį. 25 Mozė tikėjosi, kad broliai supras, jog Dievas jį siuntė jiems padėti, bet šie nieko nesuprato. 26 Kitą dieną jis vėl juos aplankė ir pamatė besivaidijančius du izraelitus. Mozė mėgino juos sutaikyti, sakydamas: „Vyrai, jūs esate broliai! Todėl neturite šitaip kovoti. To neturite daryti." 27 Bet tasai, kuris buvo nuskriaudęs artimą, liepė Mozei rūpintis savais reikalais. „Kas tave paskyrė mūsų valdovu ar teisėju? – klausė jis. – 28 Gal rengiesi ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?" 29 Tada Mozė pabėgo iš šalies, apsigyveno Madiano krašte, kur gimė jo du sūnūs. 30 Po keturiasdešimties metų dykumoje, netoli Sinajaus kalno, jam pasirodė angelas degančio krūmo liepsnose. 31 Mozė tai matė ir stebėjosi, kas ten yra; kai jis nubėgo pasižiūrėti, pakvietė Viešpaties balsas: 32 „Aš esu tavo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas." Mozė ėmė drebėti iš baimės ir nedrįso pažvelgti. 33 O Viešpats jam tarė: „Nusiauk apavą, nes tu stovi ant šventos žemės. 34 Aš mačiau Egipte Savo tautos skausmą ir verksmą. Aš nužengiau jų išvaduoti. Tad ateik čionai! Aš ketinu tave pasiųsti į Egiptą."

35 Ir tuo būdu Dievas sugrąžino tą, kurį pirma jo žmonės atmetė, sakydami: „Kas tave paskyrė vadovu ir mūsų teisėju?" 36 Mozė buvo siųstas kaip valdovas ir išgelbėtojas. Daugybės įsimintinų stebuklų pagalba jis išvedė juos iš Egipto, pervedė per Raudonąją jūrą ir vedžiojo keturiasdešimt metų dykumoje. 37 Pats Mozė Izraelio žmonėms yra pasakęs: „Dievas pažadins Pranašą iš jūsų brolių tarpo, panašiai kaip mane." 38 Tai buvo tikra tiesa, nes Mozė tarpininkavo tyruose tarp Izraelio žmonių ir angelo, kuris Sinajaus kalne perdavė jiems Dievo įsakymą – gyvąjį žodį. 39 Bet mūsų tėvai atmetė Mozę ir norėjo grįžti į Egiptą. 40 Jie sakė Aaronui: „Padirbdink mums dievų, kurie parvestų mus atgal, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, išvedusiam mus iš Egipto." 41 Tokiu būdu jie pasidirbo dievą – aukso veršį – ir ėmė aukoti jam atnašą. Jie džiaugėsi savo rankų darbu. 42 Dievas nusigręžė nuo jų, apleido juos, leisdamas jiems tarnauti saulei, mėnuliui, žvaigždėms kaip dievams! Amoso pranašysčių knygoje Viešpats klausia:

„Negi Man, Izraeli, tu aukojai būdamas dykumoje šituos keturiasdešimt metų? 43 Tu iš tiesų domiesi pagoniškais dievais – Molochu, dievo Romfos žvaigžde ir visais stabais, kuriuos pasidirbote, kad galėtumėte juos garbinti. Todėl pasiųsiu jus į nelaisvę toli, anapus Babilono."

44 Mūsų protėviai per dykumą gabenosi su savimi kilnojamą šventyklą – tabernakulį. Jame jie laikė akmenines plokštes, ant kurių buvo užrašyti Dešimt įsakymų. Šis tabernakulis buvo sukurtas tiksliai pagal angelo Mozei duotą planą. 45 Metams bėgant, kada Jozuė kovojo prieš pagonių gentis, šį tabernakulį pasiėmė su savimi į naująją žemę ir naudojo iki karaliaus Dovydo laikų. 46 Dievas nuoširdžiai palaimino Dovydą. Dovydas paprašė ypatingos teisės statyti šventovę Jokūbo Dievui. 47 Saliamonas ją pastatė, 48 tačiau Dievas negyvena šventovėse, sukurtose žmogaus rankomis.

49 „Dangus – Man sostas, o žemė – suolelis Mano kojoms", – sako Viešpats per Savo pranašus. „Kokius namus jūs Man statysite? – klausia Viešpats. – Ar Aš juose pasiliksiu? 50 Argi ne Aš sukūriau dangų ir žemę?"

51 Jūs – užsispyrę stabmeldžiai! Negi jūs amžinai priešinsitės Šventajai Dvasiai? Taip darė jūsų tėvai, ir jūs taip darote! 52 Paminėkite nors vieną pranašą, kurio nepersekiojo jūsų tėvai? Jie netgi žudydavo tuos, kurie pranašavo Teisiojo atėjimą, – Mesijo, kurį jūs išdavėte ir nužudėte. 53 Taip, jūs sąmoningai sulaužėte Dievo įsakymus, nors juos gavote iš angelų rankų."

54 Žydų vadovai labai įsižeidė dėl Stepono kaltinimų ir įniršę ėmė ant jo griežti dantis. 55 O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, ramiai žvelgė aukštyn į dangų, išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje! 56 Ir tuojau pasakė: „Štai matau dangų atvirą ir Jėzų, Mesiją, stovintį Dievo dešinėje!" 57 Tada, baisiai rėkdami ir stumdydamiesi, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė ji, 58 išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai – budeliai – nusivilko švarkus ir padėjo juos prie jaunuolio Sauliaus kojų. 59 Kai žudikai svaidė akmenis į Steponą, jis meldėsi: „Viešpatie Jėzau, priimk mano sielą." 60 Jis suklupęs šaukė: „Viešpatie, nelaikyk jų elgesio nuodėme!" Ir ištaręs tuos žodžius, mirė.

1 大祭司说："真有这些事吗？"2 司提反说："各位父老兄弟请听！我们的祖宗亚伯拉罕，在美索不达米亚，还没有住在哈兰的时候，荣耀的　神向他显现，3 对他说：‘你要离开本地本族，到我指示你的地方去。’4 他就离开迦勒底人的地方，住在哈兰。他父亲死后，　神又叫他从那里迁到你们现在所住的地方。5 在这里　神并没有赐他产业，连立足之地也没有。但　神应许把这地赐给他和他的后裔为业，虽然那时他还没有儿子。6 　神就这样说：‘你的后裔必在外地寄居，人要奴役、虐待他们四百年。’7 　神又说：‘奴役他们的那个国家，我要亲自惩罚。以后，他们要出来，在这地方事奉我。’8 　神也赐他割礼为约。这样，亚伯拉罕生了以撒，第八天就给他行了割礼。后来，以撒生雅各，雅各生了十二位祖先。

9 "祖先妒忌约瑟，把他卖到埃及去，然而　神与他同在，10 救他脱离一切苦难，使他在埃及王法老面前，有智慧、得恩宠。法老立他为首相，管理埃及和法老的全家。11 后来埃及和迦南全地遭遇饥荒、大灾难，我们的祖先找不到粮食。12 雅各听见埃及有谷粮，就派我们的祖先去，这是第一次。13 第二次的时候，约瑟就向哥哥们表露自己的身世，法老才知道约瑟的家世。14 约瑟就派人去把他父亲雅各和全家七十五人都接来。15 于是雅各下了埃及。后来他和我们祖先都死了，16 运到示剑，埋葬在亚伯拉罕用银子向哈抹子孙买来的坟地里。

17 "　神给亚伯拉罕的应许快要实现的时候，以色列人在埃及人口繁盛增多；18 但是，到了另一位不认识约瑟的君王兴起统治埃及的时候，19 他就谋害我们的同胞，虐待我们的祖先，逼他们拋弃自己的婴孩，不容婴孩存活。20 就在那时候，摩西出生了，他非常俊美，在父亲的家中抚养了三个月。21 他被拋弃的时候，法老的女儿把他拾起来，当作儿子抚养。22 摩西学尽了埃及人的一切学问，说话行事都有能力。

23 "到了四十岁，他心中起了一个念头，要去看望自己的同胞以色列人。24 当他看见有一个人受欺负，就去护卫，为那受屈的抱不平，打死了那个埃及人。25 他以为同胞们都必知道　神要借着他的手拯救他们，事实上他们却不知道。26 第二天，有人在打架，摩西就出面调解，说：‘你们是弟兄，为甚么彼此欺负呢？’27 那欺负邻舍的把他推开，说：‘谁立了你作我们的领袖和审判官呢？28 难道你想杀我，像昨天杀那个埃及人一样吗？’29 摩西因为这句话，就逃到米甸地寄居，在那里生了两个儿子。

30 "过了四十年，在西奈山的旷野，有一位使者，在荆棘中的火焰里，向摩西显现。31 他见了这个异象，十分惊奇；他正上前察看的时候，就有主的声音说：32 ‘我是你祖宗的　神，就是亚伯拉罕、以撒、雅各的　神。’摩西战战兢兢，不敢观看。33 主对他说：‘把你脚上的鞋脱掉，因为你所站的地方是圣地。34 我的子民在埃及所受的痛苦，我实在看见了；他们的叹息我也听见了，我下来是要救他们。你来，我要派你到埃及去。’35 他们拒绝了这位摩西，说：‘谁立了你作领袖和审判官呢？’但　神借着在荆棘中向他显现的使者的手，派他作领袖和救赎者。36 这人领他们出来，并且在埃及地、红海和旷野，行奇事神迹四十年。37 以前那位对以色列人说‘　神要从你们弟兄中间，给你们兴起一位先知像我’的，就是这摩西。38 那曾经在旷野的大会中，和那在西奈山上对他说话的使者同在，也与我们的祖先同在的，就是他。他领受了活的圣言，传给我们。39 我们的祖先不肯听从他，反而把他推开，他们的心已经转向了埃及，40 就对亚伦说：‘给我们做一些神像，可以走在我们前头。因为把我们从埃及地领出来的那个摩西，我们不知道他遭遇了甚么事。’41 在那些日子里，他们做了一个牛犊，把祭物献给那偶像，并且因自己手所做的而欢乐。42 于是　神转身离开，任凭他们事奉天象，正如先知书所说：

‘以色列家啊，

你们在旷野四十年，

岂是将祭牲和祭物献给我呢？

43 你们抬着摩洛的帐幕，

和理番神的星，

就是你们做来敬拜的像。

所以我要把你们放逐到巴比伦那一边去。’

44 "我们的祖先在旷野有作证的帐幕，就是跟摩西谈话的那位指示他，依照他看见的样式做的。45 我们的祖先相继承受了这帐幕，　神把外族人从他们面前赶走以后，他们就同约书亚把帐幕带进所得为业的地方，直到大卫的日子。46 大卫在　神面前蒙了恩，就求为雅各的　神找个居所，47 而由所罗门为他建造殿宇。48 其实至高者并不住人手所造的，正如先知说：

49 ‘主说：天是我的宝座，

地是我的脚凳，

你们要为我建造怎样的殿呢？

哪里是我安息的地方呢？

50 这一切不都是我手所造的吗？’

51 "你们颈项刚硬、心和耳都未受割礼的人哪！你们时常抗拒圣灵，你们的祖先怎样，你们也怎样。52 有哪一个先知，你们的祖先不迫害呢？你们杀了那些预先宣告那义者要来的人，现在又把那义者出卖了，杀害了。53 你们领受了由天使传达的律法，却不遵守。"

54 众人听了这些话，心中非常恼怒，就向着司提反咬牙切齿。55 但司提反被圣灵充满，定睛望着天，看见　神的荣耀，并且看见耶稣站在　神的右边，56 就说："看哪！我看见天开了，人子站在　神的右边。"57 众人大声喊叫，掩着耳朵，一齐向他冲过去，58 把他推出城外，用石头打他。那些证人把自己的衣服，放在一个名叫扫罗的青年人脚前。59 他们用石头打司提反的时候，他呼求说："主耶稣啊，求你接收我的灵魂！"60 然后跪下来大声喊着说："主啊，不要把这罪归给他们！"说了这话，就睡了。