1 Mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną šventykloje, Jėzus susidūrė su aukštaisiais kunigais ir kitais religiniais vadovais bei tarnybos nariais. 2 Jiems reikėjo sužinoti, kas leido Jam išvaryti pirklius iš šventyklos. 3 „Prieš atsakydamas Aš paklausiu vieno dalyko, – atsakė Jis. – 4 Ar Jonas buvo Dievo siųstas, ar jis veikė savo paties valia?" 5 Jie tai aptarė savo tarpe. „Jeigu mes sakysime, kad jo misija iš dangaus, tada mes įkliuvę, nes Jis paklaus: „Tada kodėl jūs juo netikėjote?" 6 Jei mes sakysime, kad Jonas nebuvo Dievo siųstas, žmonės užsvaidys mus akmenimis, nes jie įsitikinę, kad jis buvo pranašas." 7 Pagaliau jie atsakė: „Mes nežinome." 8 Ir Jėzus atsakė: „Tada Aš taip pat neatsakysiu į jūsų klausimą."

9 Tada Jis vėl pasisuko į žmones ir papasakojo jiems šią istoriją: „Žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį keliems ūkininkams ir išvyko keliems metams į tolimą šalį. 10 Atėjus derliaus nuėmimo metui, jis pasiuntė vieną savo tarną į ūkį, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Bet nuomininkai sumušė jį, išsiuntė atgal tuščiomis. 11 Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išjuokė ir paleido tuščiomis. 12 Buvo pasiųstas ir trečias žmogus. Ir tam nepasisekė. Jis taip pat buvo sužeistas ir pavarytas į šalį. 13 „Ką man daryti? – pats savęs paklausė šeimininkas. – Žinau! Aš pasiųsiu savo mylimąjį sūnų. Gal jie parodys jam pagarbą?" 14 Kai vynininkai pamatė jo sūnų, jie pasakė: „Mums duota proga. Po tėvo mirties šis jaunuolis paveldės visą žemę. Čionai! Užmuškim jį. Tada paveldėtas turtas bus mūsų." 15 Jie išvilko jį laukan ir užmušė. Ką darys šeimininkas? 16 Aš jums sakau: jis ateis, užmuš juos ir išnuomos vynuogyną kitiems." „Bet jie niekada to nepadarys", – protestavo Jo klausytojai. 17 Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: Ką reiškia Rašto posakis: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu!"

18 Jis pridūrė: „Kas tik kris ant šito akmens, suduš, ant ko tas akmuo užgrius, tas bus sumaltas į miltus."

19 Kai aukštieji kunigai ir religijos vadovai išgirdo šią istoriją, kurią Jis papasakojo, jie norėjo Jį tuojau suimti, nes suprato, kad apie juos buvo kalbama. Jo palyginimuose jie buvo piktieji nuomininkai. Bet jie bijojo, kad, suėmus Jį, kils riaušės. Todėl jie stengėsi nutverti kokį žodį, kad galėtų pranešti romėnų valdininkui ir, suradę priežastį, suimti.

20 Naudodamiesi proga, jie siuntė šnipus, kurie apsimetė esą sąžiningi vyrai. 21 Jie sakė Jėzui: „Mokytojau, mes žinome, koks Tu sąžiningas. Tu visuomet sakai tiesą ir žiūrėdamas teisybės nepaisai žmonių luomų, bet mokai Dievo kelių. 22 Dabar pasakyk mums, ar reikia mokėti romėnų vyriausybei mokesčius ar ne?" 23 Puikiai įžvelgdamas jų klastą, Jis tarė jiems: 24 „Parodykite man monetą. Kieno atvaizdas ant jos? Ir kieno vardas?" Jie atsakė: „Ciesoriaus – romėnų imperatoriaus." 25 Jis tarė: „Tada atiduokite imperatoriui visa, kas imperatoriaus, o Dievui visa, kas Dievo."

26 Taip sužlugo jų pastangos pergudrauti Jį žmonių akivaizdoje. Stebėdamiesi Jo atsakymais, jie nutilo.

27 Tada pas Jėzų atėjo keletas sadukiejų – taip vadinosi žmonės, kurie skelbė, kad mirtis yra būties pabaiga, kad nėra prisikėlimo – 28 sakydami: „Mozės įstatymai teigia: „Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę, ir jų vaikai pagal įstatymą priklausys mirusiam žmogui, kad pratęstų jo giminę." 29 Mes žinome septynių brolių šeimą. Vyriausias vedė ir mirė bevaikis. 30 Jo brolis vedė našlę, ir jis taip pat mirė. Vaikų taip pat nebuvo. 31 Ir taip jau atsitiko, kad vienas po kito ją vedė septyni broliai, o paskui mirė, nepalikdami vaikų. 32 Galiausiai mirė ir moteris. 33 Štai mūsų klausimas: „Kieno žmona ji bus prisikėlusi? Nes visi buvo vedę ją vieną."

34 Jėzus atsakė: „Vedybos yra šios žemės žmonėms, bet kai tie, 35 kurie pasirodo verti prisikelti iš numirusių, nueis į dangų, jie neves ir netekės. 36 Ir jie niekada nebegalės mirti. Tuo atžvilgiu jie tolygūs angelams. Jie yra Dievo sūnūs, nes jie prikelti iš numirusių naujam gyvenimui. 37 Tu klausi, ar yra prisikėlimas ar jo nėra, – Mozės pasakojime tai įrodoma. Kai jis aprašo, kaip Dievas jam pasirodė degančiame krūme, jis kalba apie Dievą kaip Abraomo Dievą, Izaoko Dievą, Jokūbo Dievą. 38 Sakyti, kad Viešpats yra kurio nors žmogaus Dievas, tai reiškia, kad asmuo yra gyvas, nemiręs. Taigi Dievo požiūriu visi žmonės gyvi."

39 „Gerai pasakyta, Mokytojau!" – pastebėjo keletas čia stovinčių žydų įstatymo žinovų. 40 Jie nebedrįso daugiau klausinėti.

41 Tada Jėzus jų paklausė: „Kodėl taip yra, kad Kristus, Mesijas, sakoma esąs karaliaus Dovydo palikuonis? 42 Pats Dovydas psalmių knygoje rašė: Dievas pasakė mano Viešpačiui, Mesijui: „Sėsk Mano dešinėje, 43 kol Tavo priešus sudėsiu po Tavo kojomis." 44 Kaip gali Mesijas tuo pačiu metu būti ir Dovydo sūnumi, ir Dovydo Dievu?"

45 Tada miniai klausantis, Jis pasakė: 46 „Saugokitės tų religijos žinovų, nes jie mėgsta rengtis prabangiais drabužiais ir jiems patinka, kad žmonės jiems lenktųsi, kai jie eina gatve. Ir kaip jie mėgsta garbingas vietas sinagogose bei religinėse šventėse! 47 Bet net kalbėdami ilgas maldas su dideliu išoriniu nuolankumu, jie ruošia planus, kaip atimti iš našlių pinigus. Todėl šių žmonių laukia baisiausias Dievo nuosprendis!"

1 有一天，耶稣在殿里教导人，宣讲福音，众祭司长、经学家和长老上前来，2 对他说："告诉我们，你凭着甚么权柄作这些事？给你这权柄的是谁？"3 他回答他们："我也要问你们一句话，你们告诉我：4 约翰的洗礼是从天上来的，还是从人来的呢？"5 他们就彼此议论说："如果我们说：‘是从天上来的’，他就会问：‘那你们为甚么不相信他呢？’6 如果我们说：‘是从人来的’，众人都会用石头打我们，因为他们都认定约翰是先知。"7 于是他们回答耶稣："我们不知道是从哪里来的。"8 耶稣说："我也不告诉你们，我凭着甚么权柄作这些事。"

9 于是耶稣向众人讲了这个比喻："有一个人栽种了一个葡萄园，租给佃户，就远行去了很久。10 到了时候，园主派了一个仆人到佃户那里，叫他们把葡萄园当纳的果子交给他。佃户却打了他，放他空手回去。11 园主又派另一个仆人去，佃户又打了他，并且侮辱他，也叫他空手回去。12 于是他又派第三个去，佃户把他打伤，赶他走了。13 葡萄园的主人说：‘怎么办呢？我要派我的爱子去，也许这一个他们会尊敬的。’14 佃户一看他，就彼此商议说：‘这是继承产业的，让我们杀了他，那么，产业就成为我们的了。’15 于是他们把园主的爱子推出葡萄园外杀了。主人要怎样对待他们呢？16 他要来除掉这些佃户，把葡萄园租给别人。"他们听见了就说："千万不要有这样的事发生！"17 耶稣看着他们，说："那么，

‘建筑工人所弃的石头，

成了房角的主要石头’，

这经文是甚么意思呢？18 凡是跌在那石头上的，就必摔碎；那石头掉在谁的身上，就必把他压得粉碎。"19 经学家和祭司长知道这比喻是针对他们说的，当时就想动手拿他，可是又害怕群众。

20 经学家和祭司长差派奸细伪装好人去窥探耶稣，要在他的话上抓着把柄，好把他交由总督全权裁决。21 奸细问他："老师，我们知道你所说所教的都对，并且不讲情面，只照着真理把　神的道教导人。22 我们纳税给凯撒可以不可以？"23 耶稣看透他们的诡计，就对他们说：24 "给我一个银币看看，上面是谁的像，谁的名号？"他们说："凯撒的。"25 耶稣说："这样，凯撒的应当归给凯撒，　神的应当归给　神。"26 他们在群众面前，不能抓住耶稣的把柄，又希奇他的回答，就沉默下来。

27 撒都该人向来否认有复活的事，他们当中有几个人来问耶稣：28 "老师，摩西曾写给我们说：‘如果一个人娶了妻子，还没有儿女就死了，他的弟弟就应当娶他的妻子，为哥哥立后。’29 从前有兄弟七人，头一个娶了妻子，没有孩子就死了。30 第二个、31 第三个，也娶过她；七个都是这样，都没有留下孩子就死了。32 后来那女人也死了。33 那么，这女人在复活的时候，要作哪一个的妻子呢？因为七个人都娶过她。"34 耶稣说："这世界的人又娶又嫁，35 但配得那世界的，又配从死人中复活的人，也不娶也不嫁。36 他们和天使一样，不能再死；既然是复活了的人，就是　神的儿子了。37 至于死人复活的事，摩西在荆棘篇上提过，他称主是亚伯拉罕的　神、以撒的　神、雅各的　神；38 　神不是死人的　神，而是活人的　神，因为在他那里的人都是活的。"39 经学家中有几个说："老师，你说得好。"40 从此他们再不敢问他甚么了。

41 耶稣问他们："人怎么能说基督是大卫的子孙呢？42 大卫自己在诗篇上说：

‘主对我的主说：

你坐在我的右边，

43 等我使你的仇敌作你的脚凳。’

44 大卫既然称他为主，他又怎会是大卫的子孙呢？"

45 众人听着的时候，耶稣对门徒说：46 "你们要提防经学家，他们好穿长袍走来走去，喜欢人在巿中心向他们问安，并且喜欢会堂里的高位、筵席上的首座。47 他们吞没了寡妇的房产，又用冗长的祷告作掩饰。这等人必受更重的刑罚。"