1 Kai Jėzus baigė pamokslą, Jis grįžo į Kafarnaumo miestą. 2 Kaip tik tuo metu vienas didžiai vertinamas romėnų armijos kapitono tarnas sirgo ir buvo marinamas. 3 Išgirdęs apie Jėzų, kapitonas siuntė kelis gerbiamus žydų vyresniuosius su prašymu ateiti ir pagydyti tarną. 4 Atėję jie karštai maldavo Jėzų, kad eitų su jais ir padėtų tam žmogui. Jie papasakojo, koks puikus žmogus yra kapitonas. „Jis labiau už bet ką vertas Tavo pagalbos, – sakė jie, – 5 nes jis myli žydus ir netgi asmeniškai sumokėjo už sinagogos statybą!" 6 Jėzus nuėjo su jais, bet prieš atvykstant į namus, kapitonas pasiuntė keletą draugų, kad perspėtų: „Viešpatie, nesivargink eidamas į mano namus, nes aš nevertas tokios garbės, 7 nevertas net eiti Tavęs pasitikti. Tik tark žodį toje vietoje, kur esi, ir mano tarnas pagis. Aš tuo tvirtai tikiu, 8 kadangi esu aukštesnių pareigūnų valdžioje ir turiu sau pavaldžių kareivių. Man tik reikia pasakyti „eikite", ir jie eina, arba – „ateikite", ir jie ateina, ar savo tarnui – „daryk tai ir tai", ir jis daro. Taigi tik pasakyk: „Būk išgydytas", ir mano tarnas vėl bus sveikas!" 9 Jėzus buvo sužavėtas. Pasisukęs į minią, Jis tarė: „Niekada tarp žydų Izraelyje nemačiau žmogaus, kuris turėtų tokį stiprų tikėjimą." 10 Ir kai kapitono draugai grįžo į jo namus, jie rado tarną visiškai sveiką.

11 Netrukus po to Jėzus su Savo mokiniais nuvyko į Najino miestą. Jį kaip paprastai lydėjo didelė minia. 12 Pro miesto vartus ėjo laidotuvių procesija. Prisiartinę jie sužinojo, kad miręs berniukas buvo vienintelis našlės motinos sūnus, tad daug gedinčių iš miesto buvo su ja. 13 Kai Viešpats ją pamatė, Jo širdį apėmė gailestis. „Neverk!" – tarė Jis. 14 Tada priėjo prie karsto, palietė jį ir nešikai sustojo. „Vaikine, – pasakė Jis, – sugrįžk gyventi." 15 Berniukas atsisėdo ir pradėjo kalbėtis su jį apsupusiais žmonėmis! Ir Jėzus atidavė jį motinai. 16 Didelė baimė apėmė minią, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Galingas pranašas iškilo tarp mūsų, ir šiandien mes pamatėm galingą Viešpaties ranką." 17 Žinia apie Jo stebuklą pasklido visoje Judėjoje ir net už jos ribų.

18 Jono Krikštytojo mokiniai greitai išgirdo apie visa, ką Jėzus darė. Kai jie papasakojo apie tai Jonui, 19 jis pasiuntė savo du mokinius pas Jėzų, kad paklaustų, ar Jis iš tiesų Mesijas, ar jiems kito laukti.

20-22 Mokiniai rado Jėzų, kai Jis gydė ligonius, sergančius įvairiomis ligomis: luošus ir aklus, ir apsėstus piktosios dvasios. Kai jie paklausė, ko Jonas buvo prašęs, štai koks buvo atsakymas: „Grįžkite pas Joną ir papasakokite jam apie tai, ką čia šiandien matėte ir girdėjote: apie tai, kad akli regi, luošieji vaikšto nešlubuodami, raupsuotieji visiškai pagydomi. Kurtieji vėl girdi. Mirusieji prikeliami. O beturčiams skelbiama geroji naujiena. 23 Ir jam pasakykite: „Palaimintas, kuris nepraranda tikėjimo Manimi."

24 Kai jie išėjo, Jėzus kalbėjosi su žmonėmis apie Joną. „Kas tas žmogus, kurio pamatyti išėjote į Judėjos tyrus? – paklausė Jėzus. – Ar jis jums atrodė silpnas kaip žolė, kurią pajudina kiekvienas vėjelio pūstelėjimas? 25 Ar jis apsirengęs brangiais drabužiais? Ne! Tie, kurie brangiais drabužiais apsirengę, tie rūmuose, o ne tyruose. 26 Ar pranašą pamatėte? Taip! Ir ne tik pranašą. 27 Jis tas, apie kurį Raštuose parašyta: „Žiūrėkite! Štai Aš siunčiu pasiuntinį, kad jis paruoštų Tau kelią." 28 Visa žmonija nėra mačiusi pranašesnio už Joną. Bet vis dėlto mažiausiasis Dievo karalystėje yra didesnis už jį."

29 Visi, kurie girdėjo Joną pamokslaujantį, net patys blogiausieji pripažino, kad Dievo reikalavimai teisingi, ir panoro būti krikštijami. 30 Visi, išskyrus fariziejus ir Mozės įstatymo mokytojus. Šie atmetė Dievo sumanymą ir atsisakė Jono krikšto.

31 „Ką galiu pasakyti apie tokius žmones? – paklausė Jėzus. – Su kuo juos galiu palyginti? 32 Jie panašūs į vaikus, sėdinčius prekyvietėje, kurie skundžiasi draugams: „Jums nepatinka, jei mes žaidžiame „vestuves", nepatinka, jei mes žaidžiame „laidotuves"!

33 Kadangi Jonas Krikštytojas paprastai nieko nevalgydavo ir visą savo gyvenimą nebuvo išgėręs nė lašo svaiginančio gėrimo, jūs sakėte: „Jis tikriausiai pamišęs." 34 Štai Aš valgau ir geriu vyną, o jūs sakote: „Koks Jėzus rajūnas, kiek Jis geria! O jau Jo draugai – padugnės!" 35 Bet Aš esu tikras, kad jūs visada rasite pateisinimą savo prieštaravimams."

36 Vienas fariziejus pakvietė Jėzų į namus pietų, ir Jėzus sutiko. Kai jie atsisėdo valgyti, 37 gatvės moteriškė, išgirdusi, kad Jėzus čia, atsinešė puikų indąbrangių kvepalų. 38 Įėjusi atsiklaupė, bučiavo Jo kojas ir laistė jas ašaromis, šluostė savo plaukais bei tepė jas kvepalais.

39 Kada šeimininkas, fariziejus, pamatė, kas vyksta ir kas yra ta moteris, tarė pats sau vienas: „Tai rodo, kad Jėzus nėra pranašas; jei Dievas iš tiesų būtų Jį siuntęs, Jis žinotų, kas yra ta moteris!" 40 Staiga Jėzus prabilo, atsiliepdamas į jo mintis: „Simonai, – kreipėsi Jis į fariziejų. – Aš turiu tau kai ką pasakyti." „Gerai, Mokytojau, – atsakė Simonas. – Sakyk."

41 Tada Jėzus papasakojo jam tokią istoriją: „Žmogus paskolino pinigų dviem žmonėms – vienam penkis šimtus denarų, o kitam penkiasdešimt denarų. 42 Bet nė vienas jų negalėjo grąžinti skolos, todėl jis abiem skolą dovanojo. Kuris po to jį labiau mylėjo?" 43 „Aš manau, kad tas, kuris buvo jam daugiau skolingas", – atsakė Simonas. „Taip", – sutiko Jėzus.

44 Tada Jis atsigręžė į moterį ir pasakė Simonui: „Žiūrėk! Štai klūpanti moteris! Kai Aš įėjau į tavo namus, tu nenuplovei Mano dulkėtų kojų, o ji nuplovė jas savo ašaromis ir nušluostė plaukais. 45 Tu nepabučiavai Manęs susitikimo vardan, o ji nesiliovė bučiavusi Man kojas, kai tik Aš įėjau. 46 Tu nepatepei aliejumi Mano galvos, o ji tepė Mano kojas brangiais kvepalais. 47 Todėl jos nuodėmės – nors jų daug – atleidžiamos, nes ji labai pamilo mane; o tas, kuriam mažai dovanota, nedaug meilės teparodo." 48 Jis moteriai pasakė: „Tau atleidžiamos nuodėmės." 49 Tada prie stalo sėdėję vyrai tarpusavyje ėmė kalbėtis patys sau: „Kas Šis Žmogus manosi esąs, kad ir nuodėmes atleidžia?" 50 O Jėzus tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave, būk rami."

1 耶稣向群众讲完这一切话，就进了迦百农。2 有百夫长所重用的一个奴仆，病得快要死了。3 百夫长听见耶稣的事，就打发犹太人中几个长老到他那里，求他去医治他的奴仆。4 长老们就来见耶稣，恳切地求他说："你给他行这事，是他配得的，5 因为他爱我们的人民，给我们建造会堂。"6 耶稣就和他们同去。离那家不远的时候，百夫长派几个朋友来说："主啊，不必劳驾，因为你到舍下来，我实在不敢当，7 我也觉得没有资格去见你；只要你说一句话，我的仆人就必好了。8 因为我自己是在别人的权下，也有兵在我以下；我对这个说：‘去！’他就去；对另一个说：‘来！’他就来；对我的仆人说：‘作这个！’他就作。"9 耶稣听见这些话，就很惊奇，转身对跟随的众人说："我告诉你们，这样的信心，我在以色列中从来没有见过。"10 奉派的人回到家里，见那奴仆已经好了。

11 后来耶稣往拿因城去，与他同去的有门徒和一大群人。12 他走近城门的时候，有人把一个死人抬出来，是个独生子，他母亲又是个寡妇。城里有一大群人陪着她。13 主看见了，就怜悯她，对她说："不要哭！"14 于是上前按着杠子，抬的人就站住。他说："青年人，我吩咐你起来！"15 那死人就坐起来，开口说话，耶稣就把他交给他母亲。16 众人都惊惧，颂赞　神说："有伟大的先知在我们中间兴起来了！"又说："　神眷顾他的子民了！"17 于是这话传遍了犹太和周围各地。

18 约翰的门徒把这一切事告诉约翰。他就叫了两个门徒，19 差他们往主那里去，说："你就是那位要来的，还是我们要等别人呢？"20 两人来到耶稣跟前，说："施洗的约翰差我们来问你：‘你就是那位要来的，还是我们要等别人呢？’"21 就在那时候，耶稣治好许多患疾病的、遭灾难的、身上有污鬼附着的，并且施恩给瞎眼的，使他们看见。22 耶稣回答他们："你们回去，把看见和听见的都告诉约翰，就是瞎的可以看见，跛的可以走路，患痲风的得到洁净，聋的可以听见，死人复活，穷人有福音听。23 那不被我绊倒的，就有福了。"

24 约翰差来的人走了以后，耶稣对群众讲起约翰来，说："你们到旷野去，是要看甚么？被风吹动的芦苇吗？25 你们出去到底要看甚么？身穿华丽衣服的人吗？这些衣服华丽，生活奢侈的人，是在王宫里的。26 那么，你们出去要看甚么？先知吗？我告诉你们，是的。他比先知重要得多了。27 圣经所记：

‘看哪，我差遣我的使者在你面前，

他必在你前头预备你的道路’，

这句话是指着他说的。28 我告诉你们，妇人所生的，没有一个比约翰更大，然而在　神的国里最小的比他还大。"29 众人和税吏受过约翰的洗礼，听见这话，就称　神为义。30 但法利赛人和律法师，未受过约翰的洗礼，就拒绝　神对他们的美意。31 耶稣又说："我要把这世代的人比作甚么呢？他们好象甚么呢？32 他们好象小孩子坐在巿中心，彼此呼叫，说：

‘我们给你们吹笛子，你们却不跳舞；

我们唱哀歌，你们也不啼哭。’

33 因为施洗的约翰来了，不吃饭，不喝酒，你们说他是鬼附的。34 人子来了，又吃又喝，你们说：‘你看，这人贪食好酒，与税吏和罪人为友。’35 但　神的智慧，借着他的儿女就证实是公义的了。"

36 有一个法利赛人，请耶稣同他吃饭，他就到法利赛人家去赴席。37 那城里有一个女人，是个罪人，知道他在法利赛人家里吃饭，就拿着一瓶香膏，38 站在耶稣背后，挨近他的脚哭，眼泪滴湿他的脚，又用自己的头发擦干，不住地吻他的脚，并且抹上香膏。39 请他的法利赛人看见了，心里说："这人若是先知，必定知道摸他的是谁，是怎样的女人，因为她是个罪人！"40 耶稣对他说："西门，我有句话要对你说。"他说："老师，请说。"41 耶稣说："一个债主有两个债户，一个欠五百银币，一个欠五十。42 他们都无力偿还，债主就把两人豁免了。他们之中哪一个更爱他呢？"43 西门回答："我想是那个多得恩免的。"耶稣说："你判断对了。"44 于是转身向着那女人，对西门说："你看见这女人吗？我进了你的家，你没有给我水洗脚，但这女人用眼泪湿了我的脚，用头发擦干。45 你没有和我亲吻；但这女人，自从我进来，就不住地亲我的脚。46 你没有用油抹我的头；但这女人用香膏抹我的脚。47 所以我告诉你，她许多罪都蒙赦免了，因为她的爱多；那赦免少的，爱就少。"48 耶稣就对她说："你的罪赦免了。"49 跟他一起吃饭的人心里说："这是谁，竟然赦罪呢？"50 耶稣对那女人说："你的信救了你，平安地去吧！"