1 Netrukus Jis pradėjo kelionę per Galilėjos miestus ir kaimus, skelbdamas Dievo karalystės atėjimą, ir pasiėmė dvylika mokinių su Savimi. 2 Dalis moterų, iš kurių Jis išvarė piktąsias dvasias arba išgydė, ėjo kartu su Juo. Tarp jų buvo Marija Magdalietė (Jėzus išvarė iš jos septynias piktąsias dvasias), 3 Joana, Chuzos žmona (Chuza buvo karaliaus Erodo rūmų valdininkas), Zuzana ir daug kitų, kurios asmeninėmis santaupomis prisidėdavo išlaikant Jėzų ir Jo mokinius.

4 Vieną dieną Jis papasakojo istoriją didelei miniai, kuri rinkosi Jo paklausyti, kiti iš aplinkinių miestų dar tebebuvo kelyje. 5 „Ūkininkas išėjo į laukus sėti. Jis išbarstė sėklas ant žemės. Kai kurios krito ant tako ir buvo sumindžiotos. Atskrido paukščiai ir sulesė jas, nes jos buvo gerai matomos. 6 Kitos sėklos krito į nederlingą dirvą ant uolos. Šios sėklos pradėjo dygti, bet greitai sudžiūvo dėl drėgmės stokos. 7 Dar kitos sėklos krito tarp erškėčių, ir jauni daigeliai greitai buvo nustelbti. 8 Tačiau didelė dalis krito į derlingą dirvą. Ši sėkla išaugo ir davė šimteriopą derlių." Šitaip palyginęs, Jis pasakė: „Kas turi ausis, tesiklauso."

9 Apaštalai klausė, ką ši istorija reiškianti. 10 Jis atsakė: „Dievas leido jums sužinoti šio palyginimo prasmę, kadangi čia kalbama apie Dievo karalystę. Tačiau minia, kaip senasis pranašas ir buvo sakęs, viską girdėjo, bet nieko nesuprato.

11 Štai ką jis reiškia: Sėkla yra Dievo Žodis žmonėms. 12 Išmintas takas, kur nukrenta sėklos, reiškia kietas širdis tų, kurie girdi Dievo žodžius, tačiau juos atima atėjęs velnias, kad žmonės netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 13 Akmenuota žemė vaizduoja tuos, kuriems patinka klausytis pamokslų, bet Žodis niekada iš tiesų jų nepasiekia, neįsišaknija jų širdyse ir nesubręsta. Jie tiki, kad Žodis tikras, ir tiki juo kurį laiką, bet kaipapučia karšti permainų vėjai, jie praranda tikėjimą. 14 Sėklos tarp erškėčių simbolizuoja tuos, kurie klauso ir tiki Dievo Žodžiu, bet vėliau jų tikėjimas prapuola rūpesčių, turtų, pareigų ir gyvenimo malonumų sūkuryje. Ir tokiu būdu jie niekada nesugeba niekam padėti įtikėti Dievo Žodžiu. 15 O geroji dirva simbolizuoja sąžiningus, geros širdies žmones. Jie klauso Dievo Žodžio, priima ir skleidžia jį, todėl jų darbas yra vaisingas."

16 Kitą kartą Jis paklausė: „Ar girdėjote, kad kas nors, uždegęs žiburį, laikytų jį uždengęs gaubtu? Ne, žibintai statomi taip, kad visi matytų. 17 Lygiai taip pat kurią nors dieną visa, kas paslėpta žmonių širdyse, bus iškelta į dienos šviesą ir išaiškės. 18 Taigi žiūrėkite, kaip jūs klausotės. Nes turinčiam bus duota, o iš neturinčio net ir tai, ką jis tariasi turįs, bus atimta."

19 Kartą, kai motina ir broliai atėjo Jo aplankyti, jie negalėjo įeiti į namus, kur Jis mokė, nes buvo susirinkusi didelė žmonių minia. 20 Kai Jėzui buvo pasakyta, kad artimieji stovi lauke ir nori Jį pamatyti, 21 Jis tarė: „Mano motina ir Mano broliai yra tie, kurie klauso Dievo Žodžio ir jį vykdo."

22 Vieną dieną, būdamas valtyje su Savo mokiniais, Jėzus pasiūlė jiems persikelti į kitą ežero pusę. 23 Plaukiant per ežerą, Jėzus užsnūdo, o tuo metu pradėjo pūsti vėjas. Kilo didelė audra, ir jie atsidūrė dideliame pavojuje, nes galėjo nuskęsti. 24 Prisiartinę prie Jėzaus, mokiniai pažadino Jį. „Mokytojau, Mokytojau, mes skęstame!" – šaukė jie. Todėl Jis įsakė audrai: „Nurimk", – ir vėjas tuojau pat nurimo, bangos sumažėjo. 25 Tada Jis paklausė: „Kur jūsų tikėjimas?" Jie išsigando ir nustebę vienas kito klausė: „Kas šis žmogus, kad net vėjai ir bangos Jo klauso?"

26 Taigi jie atplaukė į geraziečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjos krante. 27 Lipant iš valties, Jo pasitikti atėjo žmogus iš Godaro miesto. Jis ilgą laiką buvo demonų apsėstas, gyveno kapinėse benamis ir nuogas. 28 Vos tik jis pamatė Jėzų, ėmė garsiai šaukti ir parpuolęs priešais Ji sakė: „Ko Tu iš manęs nori, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Prašau, maldauju, nekankink manęs!" 29 Šis demonas jį dažnai užvaldydavo. Net ir surakintas grandinėmis jis buvo visiškai to demono valdomas, todėl nusitraukdavo grandines ir išlėkdavo į dykynę. Jėzus įsakė demonui atstoti nuo jo. 30 „Koks tavo vardas?" – paklausė Jėzus demoną. Jis atsakė: „Legionas", nes žmogų buvo apsėdę tūkstančiai piktųjų dvasių. 31 Jos maldavo, kad Jėzus neįsakytų joms prasmegti.

32 Netoliese kalne ganėsi kiaulių kaimenė. Demonai prašė leisti jiems persikelti į kiaules. Jėzus jiems leido. 33 Taigi jie paliko vyrą ir suėjo į kiaules. Bematant visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

34 Piemenys pasileido į netoliese esantį miestą ir bėgdami visiems pasakojo apie tai, kas įvyko. 35 Greitai minia išėjo pati pažiūrėti, kas atsitiko, ir pamatė žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų, apsirengusį ir sveiko proto! Visa minia labai išsigando. 36 Tada mačiusieji papasakojo, kaip buvo išgydytas apsėstasis. 37 Visi puolė maldauti Jėzų pasitraukti ir palikti juos vienus, nes visus buvo užvaldžiusi didelė baimė. Taigi Jis grįžo į valtį ir nusiyrė į kitą ežero pusę.

38 Velnio apsėstas žmogus maldavo, kad jį paimtų drauge, bet Jėzus nesutiko. 39 „Grįžk į šeimą, – tarė jam, – ir papasakok, kokį didelį dalyką tau Dievas padarė." Todėl jis vaikščiojo po miestą ir visiems skelbė apie didelį Jėzaus stebuklą.

40 Kitoje ežero pusėje žmonės pasitiko Jį išskėstomis rankomis, labai Jo laukė. 41 Vienas žydų sinagogos vyresnysis, vardu Jajiras, atėjo ir krito Jėzui po kojomis, maldaudamas ateiti į jo namus, 42 nes vienintelis jo vaikas, dvylikos metų mergytė, buvo marinama. Jėzus ėjo skverbdamasis pro minią.

43,44 Jiems beeinant, iš paskos prisiartino moteris, kuri norėjo pagyti, ir palietė Jį. Dvylika metų ji sirgo kraujoplūdžiu, kurio niekas negalėjo pagydyti (nors ji atidavė visą turtą daktarams). Tačiau tik palietus Jėzaus rūbo kraštelį, kraujavimas sustojo. 45 „Kas palietė Mane?" – paklausė Jėzus. Visi gynėsi, o Petras pasakė: „Mokytojau, minia spaudžia Tave…" 46 Bet Jėzus jam atsakė: „Ne, kažkas sąmoningai palietė Mane, nes Aš jutau, kaip iš Manęs išėjo gydanti galia." 47 Kai moteris suvokė, kad Jėzus žino, ji pradėjo drebėti, atsiklaupė priešais Jį ir pasakė, kodėl palietė Jį ir, kad dabar ji sveika. 48 „Dukrele, – tarė Jis jai, – tavo tikėjimas išgelbėjo tave, lik rami."

49 Jiems dar tebekalbant, iš Jajiro namų atėjo pasiuntinys ir pranešė, kad mažoji mergaitė mirė. „Ji mirė, – pasakė jis jos tėvui. – Dabar nebėra prasmės varginti Mokytoją." 50 Bet kai Jėzus išgirdo, kas atsitiko, Jis pasakė tėvui: „Nebijok! Tik pasitikėk Manimi, ir ji bus gyva." 51 Kai jie atvyko į namus, Jėzus neleido į kambarį nieko, išskyrus tik Petrą, Jokūbą ir Joną, mergaitės tėvą bei motiną. 52 Namai buvo pilni giedotojų, bet Jis juos nutildė, sakydamas: „Baikite raudoję! Ji gyva, tik užmigusi." 53 Šie žodžiai sukėlė šypseną ir juoką, nes visi žinojo, kad ji mirusi. 54 Tada Jis paėmė ją už rankos ir sušuko: „Mergaite, kelkis!" 55 Tuo metu mergaitė atsigavo ir pakilo. „Duokite jai ko valgyti", – pasakė Jis. 56 Jos tėvus apėmė didelis džiaugsmas, bet Jėzus reikalavo niekam nepasakoti atsitikimo smulkmenų.

1 不久，耶稣周游各城各村讲道，宣扬　神的国的福音，和他在一起的有十二个门徒，2 还有几个蒙了医治、脱离污鬼与疾病的妇女，其中有称为抹大拉的马利亚，曾有七个鬼从她身上赶出来；3 有希律的管家古撒的妻子约亚拿，又有苏珊娜，和许多别的妇女，她们都用自己的财物供给耶稣和门徒。

4 当时有许多人聚在一起，还有人从各城来到耶稣那里，他就用比喻说：5 "有一个撒种的出去撒种，撒的时候，有的落在路旁，被人践踏，或给空中的小鸟吃掉。6 有的落在石头地上，一长出来就枯萎了，因为得不着滋润。7 有的落在荆棘丛中，荆棘也一齐生长，把它挤住了。8 有的落在好土里，就生长起来，结出百倍的果实。"他说了这些话，就大声说："有耳可听的，就应当听！"

9 门徒问他这比喻是甚么意思。10 他说："　神的国的奥秘，只给你们知道，对别人就用比喻，叫他们看却看不见，听却听不明白。

11 "这比喻是说，种子是　神的道，12 那落在路旁的，就是人听了，魔鬼随即来到，从他们心里把道夺去，恐怕他们相信就得救了。13 那落在石头地上的，就是人听了，欢欢喜喜地接受，但是没有根，不过是暂时相信，一旦遭遇试炼，就倒退了。14 那落在荆棘里的，就是人听了，走开以后，被今世的忧虑、财富和宴乐挤住了，结不出成熟的子粒来。15 但那落在好土里的，就是人用诚实良善的心来听，把道持守住，忍耐着结出果实。

16 "没有人点灯用器皿盖上，或放在床底下，而是放在灯台上，叫进来的人都看得见光。17 因为没有甚么隐藏的事不被显明，也没有甚么掩盖的事不被人知道而暴露出来。18 所以你们应当留心怎样听，因为凡是有的，还要给他；凡是没有的，连他自以为有的，也要拿去。"

19 耶稣的母亲和弟弟来到他那里，因为人多，不能到他跟前。20 有人转告耶稣："你母亲和弟弟站在外面要见你。"21 他回答他们："听了　神的道而遵行的人，才是我的母亲，我的弟兄。"

22 有一天，耶稣和门徒上了船，他对他们说："我们渡到海那边去吧。"他们就开了船。23 船行的时候，他睡着了。海上忽然起了狂风，他们全身湿透，非常危险。24 门徒来叫醒耶稣，说："主啊！主啊！我们没命了！"他醒过来，斥责风浪，风浪就止息、平静了。25 耶稣对他们说："你们的信心在哪里？"他们又惧怕、又希奇，彼此说："这到底是谁？他吩咐风浪，连风浪也听从他。"

26 船到了格拉森人的地区，正在加利利对面，27 耶稣一上岸，就有城里一个被鬼附着的人，迎面而来。这人已经很久不穿衣服，不住在家里，只住在坟墓里。28 他一见耶稣，就俯伏喊叫，大声说："至高　神的儿子耶稣，我跟你有甚么关系呢？求你不要使我受苦。"29 因为耶稣已经吩咐这污灵从那人身上出来。原来这污灵屡次抓住那人；那人被铁链和脚炼捆锁，而且有人看管，他竟挣断锁炼，被鬼赶入旷野。30 耶稣问他："你叫甚么名字？"他说："群。"因为进到那人里面的鬼很多。31 他们求耶稣，不要赶他们进入无底坑。

32 那里有一大群猪正在山上吃东西。他们求耶稣准他们进入猪群。耶稣准许了，33 鬼就从那人身上出来，进入猪群，猪群闯下山崖，掉在海里淹死了。34 放猪的看见所发生的事就逃跑，到城里和各乡村把这事传开。35 众人就出来看发生了甚么事。来到耶稣那里，看见鬼已经离开的那人，穿著衣服，神志清醒，坐在耶稣脚前，他们就害怕。36 当时看见的人，把被鬼附过的人怎样得到医治，说给他们听。37 格拉森一带的人，都要求耶稣离开他们，因为他们大大惧怕。他就上船回去了。38 鬼已经离开的那人求耶稣，要跟他在一起；但耶稣打发他回去，说：39 "你回家去，述说　神为你作了怎样的事。"他就走遍全城，传讲耶稣为他作了怎样的事。

40 耶稣回来的时候，众人欢迎他，因为大家都在等着他。41 那时，有一个人来了，名叫叶鲁，他是一位会堂主管。他俯伏在耶稣脚前，求他往他家里去，42 因为他的独生女，约十二岁，快要死了。耶稣去的时候，群众拥挤着他。

43 有一个女人，患了十二年的血漏病，在医生手里花尽了全部养生的*有些抄本无"在医生手里花尽了全部养生的"一句，没有一个能医好她。44 她从后面挤来，一摸耶稣的衣裳繸子，血就立刻止住。45 耶稣说："摸我的是谁？"众人都不承认。彼得说："主啊，众人都拥挤着你。"46 耶稣说："必定有人摸我，因为我觉得有能力从我身上出去。"47 那女人见不能隐瞒，就战战兢兢地过来，向他俯伏，把摸他的缘故，和怎样立刻得到医治，在众人面前说出来。48 耶稣对她说："女儿，你的信使你痊愈了，平安地去吧！"

49 耶稣还在说话的时候，有人从会堂主管家里来，说："你的女儿死了，不必再劳动老师了。"50 耶稣听见就对他说："不要怕，只要信，她必得痊愈。"51 到了那家，除了彼得、约翰、雅各和女孩的父母以外，他不准任何人同他进屋里去。52 众人都在为女孩痛哭哀号，他说："不要哭！她不是死了，而是睡着了。"53 他们明知女孩已经死了，就嘲笑他。54 他进去拉着女孩的手，叫她说："孩子，起来！"55 她的灵魂回来了，她就立刻起来。耶稣吩咐给她东西吃。56 她父母非常惊奇。耶稣嘱咐他们不要把他所作的事告诉人。