1 Nesąžiningi mokesčių rinkėjai ir kiti dideli nusidėjėliai dažnai ateidavo pasiklausyti Jėzaus pamokslų, 2 bet tai sukėlė žydų religijos vadovų ir žydų įstatymo mokytojų pasipiktinimą, kadangi Jis bendrauja su tokiais menkais žmonėmis – netgi valgo su jais. 3 Todėl Jėzus pavartojo šį palyginimą: 4 „Jeigu jūs turėtumėte šimtą avių, o viena iš jų pasimestų ir pasiklystų, argi jūs nepaliktumėte devyniasdešimt devynių kitų ir neimtumėte ieškoti vienos pasiklydusios, kol surastumėte? 5 Ir tada jūs su džiaugsmu neštumėte ją namo ant pečių. 6 Kai parvyktumėte, jūs sušauktumėte draugus ir kaimynus pasidžiaugti kartu su jumis, nes atsirado prapuolusi avis. 7 Taip pat ir dangus bus laimingesnis dėl vieno pasiklydusio nusidėjėlio, kuris grįžta prie Dievo, negu dėl devyniasdešimt devynių kitų, kurie nebuvo paklydę!"

8 Arba štai kitas palyginimas: „Moteris turi dešimt vertingų sidabrinių monetų ir vieną pameta. Argi ji neužsidegs žiburio ir neieškos kiekviename namo kampe, ar neiššluos kiekvieno užkampio ar plyšio, kol ras ją? 9 Ar radusi ji nesukvies draugių ir kaimynų pasidžiaugti kartu? 10 Taip ir Dievo angelų akivaizdoje daug džiaugsmo, kai atgailauja vienas nusidėjėlis."

11 Kad mintis būtų aiškesnė, Jis papasakojo jiems tokią istoriją: „Žmogus turėjo du sūnus. 12 Kai jaunesnysis pasakė tėvui: „Dabar noriu pasidalinti tavo turtą (gauti turto dalį), nelaukdamas tavo mirties!" – jo tėvas sutiko ir padalijo sūnums turtą. 13 Po kelių dienų tas jaunesnysis sūnus susidėjo visus savo daiktus ir leidosi kelionėn į tolimą žemę. Ten iššvaistė visus pinigus pokyliams ir prostitutėms.

14 Tuo metu, kai baigėsi jo pinigai, į aną šalį atėjo badas ir jis pradėjo badauti. 15 Jis įkalbėjo vietinį ūkininką, kad tas pasamdytų jį šerti kiaulių. 16 Vaikinas taip išalko, kad net atliekos, kuriomis jis maitino kiaules, jam atrodė geros. Bet niekas nieko jam nedavė. 17 Kai pagaliau jis atsipeikėjo ir nusiramino, tarė sau: „Namie net samdiniai turi apsčiai maisto, o aš čia mirštu iš alkio! 18 Aš grįšiu namo ir sakysiu: „Tėve, aš nusidėjau dangui ir tau 19 ir nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Prašau, priimk mane kaip samdinį." 20 Taip jis grįžo namo pas tėvą.

Kai jis dar buvo toli nuo namų, tėvas pamatė jį sugrįžtantį, ir jo širdis prisipildė gailesčio ir meilės. Nubėgęs apkabino ir išbučiavo jį. 21 Jo sūnus jam pasakė: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nesu vertas vadintis tavo sūnumi." 22 Bet jo tėvas pasakė tarnams: „Greičiau atneškite puikiausius rūbus ir apvilkite jį. Užmaukite ant piršto brangakmeniais papuoštą žiedą; nepamirškite apavo! 23 Paskerskite veršiuką, kurį turime tvarte. Mes privalome iškilmingai atšvęsti, 24 nes šis mano sūnus buvo miręs, o dabar grįžo į gyvenimą. Jis buvo pražuvęs ir atsirado!" Taigi pokylis prasidėjo.

25 Tuo tarpu vyresnysis sūnus dirbo laukuose. Kai jis grįžo namo, išgirdo šokių muziką, sklindančią iš namų, 26 ir paklausė vieną tarną, kas čia vyksta. 27 „Sugrįžo tavo brolis, – jam buvo pasakyta, – ir tavo tėvas papjovė veršiuką, kuri mes nušėrėme, ir suruošė didelį pokylį, kad atšvęstų laimingą sugrįžimą į namus!" 28 Vyresnysis brolis supyko ir nėjo į vidų. Tėvas išėjo laukan ir maldavo ji, 29 bet jis atsakė: „Visus šiuos metus aš tau dirbau ir nė karto neatsisakiau nė vieno darbo, kurį tu man skyrei. Ir per visą tą laiką tu nė karto nedavei man net jaunos ožkos šventei su draugais. 30 Dabar, kai grįžta tas tavo sūnus, ištaškęs tavo pinigus prostitutėms, tu šventi, paskerdęs puikiausią mūsų veršeli!" 31 „Brangus sūnau, – pasakė jam tėvas. – Aš ir tu labai artimi, ir visa, ką turiu, yra tavo. 32 Ir gerai darome, kad švenčiame. Nes jis – tavo brolis. Jis buvo miręs ir prisikėlė! Jis buvo prarastas ir atsirado!"

1 众税吏和罪人，都接近耶稣，要听他讲道。2 法利赛人和经学家，纷纷议论说："这个人接待罪人，又和他们一起吃饭。"3 耶稣就对他们讲了这个比喻，说：4 "你们中间谁有一百只羊，失去一只，不把九十九只留下在旷野，去寻找那失落的，直到找着呢？5 既找着了，就欢欢喜喜地放在肩上，6 回到家里，请朋友邻舍来，对他们说：‘请大家和我一同欢乐，因为我失去的羊已经找到了！’7 我告诉你们，因为一个罪人悔改，天上也要这样为他欢乐，比为九十九个不用悔改的义人欢乐更大。

8 "或是一个女人，有十个银币*"银币"原文作"拉克玛"，一个"拉克玛"相当于一天的工钱。，失去一个，哪能不点上灯，打扫屋子，细细地找，直到找着呢？9 既找着了，就请朋友邻舍来，说：‘请大家和我一同欢乐，因为我失去的那个银币，已经找到了。’10 我告诉你们，因为一个罪人悔改，　神的使者也必这样为他欢乐。"

11 耶稣又说："某人有两个儿子。12 小儿子对父亲说：‘爸爸，请把我应得的家业给我。’父亲就把财产分给他们两兄弟。13 过了不多几天，小儿子收拾一切，到远方去了，在那里生活放荡，浪费钱财。14 他花尽了一切所有的，那地方又遇上了严重的饥荒，就穷困起来；15 于是他去投靠当地的一个居民。那人打发他到田里去放猪，16 他恨不得吃猪所吃的豆荚，可是没有人给他。17 他醒悟过来，说：‘我父亲有那么多雇工，又有丰富的食物，我却要在这里饿死吗？18 我要起来，到我父亲那里去，对他说：爸爸，我得罪了天，也得罪了你，19 不配再称为你的儿子，把我当作一个雇工吧！’20 于是他起来往父亲那里去。他还在远处时，他父亲看见了他，就动了慈心，跑过去抱着他，连连与他亲吻。21 儿子说：‘爸爸，我得罪了天，也得罪了你，不配再称为你的儿子。’22 父亲却吩咐仆人说：‘快把那最好的袍子拿来给他穿，把戒指戴在他手上，把鞋穿在他脚上，23 把肥牛犊牵来宰了，我们要吃喝快乐，24 因为我这儿子是死而复活、失而又得的。’他们就欢乐起来。

25 "那时，大儿子正在田里。他回来离家不远的时候，听见音乐跳舞的声音，26 就叫了一个仆人来，问他这是怎么一回事。27 仆人说：‘你弟弟回来了，你父亲因为他平安无恙地回来，就宰了肥牛犊。’28 大儿子就生气，不肯进去；父亲出来劝他。29 他对父亲说：‘你看，我服事你这么多年，从来没有违背过你的命令，可是你没有给我一只山羊羔，叫我和朋友一同欢乐。30 但你这个儿子，常常跟娼妓在一起，花尽了你的财产，他一回来，你倒为他宰杀肥牛犊！’31 父亲对他说：‘孩子，你常跟我在一起，我的一切都是你的。32 只是因为你这个弟弟是死而复活、失而又得的，我们应该欢喜快乐。’"