1 Vieną dieną, kai Jis sakė pamokslą prie Genezareto ežero, didelės minios veržėsi prie Jo paklausyti Dievo Žodžio. 2 Jis pastebėjo dvi tuščias valtis, stovinčias vandenyje prie kranto. Žvejai plovė tinklus. 3 Įlipęs į Simono valtį, Jėzus paprašė jį atsistumti truputį nuo kranto, kad Jis galėtų kalbėti žmonėms. 4 Baigęs kalbėti, pasakė Simonui: „Dabar plauk į gilumą, išmesk tinklus valksmui, ir jūs pagausite daug žuvų!" 5 „Mokytojau, – atsakė Simonas, – mes visą naktį vargome, bet nieko nesugavome. Tik dėl Tavo žodžio pabandysime dar kartą užmesti tinklą." 6 Šį kartą jų tinklai buvo tokie pilni, kad net pradėjo trūkinėti! 7 Išgirdę pagalbos šauksmą, kita valtimi atplaukė jų draugai, ir netrukus jos abi buvo tokios pilnos žuvies, kad vos neskendo. 8 Kai Simonas Petras suprato, kas atsitiko, atsiklaupė prieš Jėzų ir pasakė: „Eik sau nuo manęs, Viešpatie, nes aš esu nusidėjėlis, nevertas, kad Tu būtum arti manęs." 9 Jį apstulbino didelis laimikis, 10 taip pat kaip ir jo draugus, Zebedėjo sūnus Jokūbą bei Joną. Jėzus atsakė: „Nebijok! Dabar tu būsi žmonių sielų žvejys!" 11 Kai tik pasiekė krantą, vyrai, viską palikę, iškeliavo kartu su Juo.

12 Viename kaimelyje buvo sunkiai sergąs raupsais žmogus. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė kniūbsčias ant dulkėtos žemės ir maldavo, kad pagydytų: „Viešpatie, jei tik Tu panorėsi, mano ligos gali nė žymės nelikti!" 13 Jėzus, ištiesęs ranką, palietė ligonį ir tarė: „Žinoma, noriu, būk išgydytas!" Raupsai staiga pranyko! 14 Jėzus liepė niekam nepasakoti, kas atsitiko, ir tuojau pasirodyti žydų kunigui. „Paaukok, kaip liepia Mozės įstatymas, už raupsų išgydymą, – tarė Jis. – Tai bus įrodymas, kad esi sveikas." 15 Dabar žinia apie Jo galią pasklido dar greičiau ir didelės minios ėjo klausytis Jo pamokslų ir gydytis nuo ligų.

16 Tačiau Jis dažnai pasitraukdavo į tyrus maldai.

17 Vieną dieną, kai Jis mokydamas kalbėjo, keletas žydų religijos vadovai ir įstatymo mokytojai sėdėjo netoliese. Atrodė, kad jie susirinko iš visų Galilėjos, Judėjos kaimų, taip pat ir iš Jeruzalės. Viešpaties gydymo galia neblėso. 18 Staiga pasirodė keletas vyrų, nešančių patale paralyžiuotą žmogų. Jie stengėsi atnešti jį pas Jėzų, bet negalėjo prasibrauti per minią. 19 Tada jie užlipo ant stogo, išėmė keletą čerpių ir nuleido sergantį žmogų į minią su visu patalu tiesiai prieš Jėzų. 20 Matydamas jų tikėjimą, Jėzus pasakė tam žmogui: „Mano drauge, tavo nuodėmės atleidžiamos!" 21 „Kas Jis toks, kad piktžodžiauja? – šaukė fariziejai ir įstatymo mokytojai. – Tai apsišaukėlis! Atleisti nuodėmes gali tik Dievas!" 22 Jėzus, žinodamas jų mintis, tarė jiems: „Kodėl jūs sakote, kad šventvagiškai kalbu? 23,24 Aš, Mesijas, turiu valdžią atleisti nuodėmes žemėje. Kad Mano žodžiai neatrodytų tušti, – nes bet kas gali taip kalbėti, – Aš išgydysiu šį žmogų." Ir, pasisukęs į paralyžiuotąjį, Jis pasakė: „Paimk savo patalą ir eik namo, nes tu esi išgydytas!" 25 Ir staiga visų akivaizdoje vyras pašoko ant kojų, paėmė patalą, kuriame gulėjo, ir nužingsniavo namo šlovindamas Dievą. 26 Visus apėmė pagarbi baimė. Jie šlovino Dievą, sakydami: „Mes šiandien matėme keistų dalykų!"

27 Vėliau, jau beeidamas iš šio miestelio, Jėzus pamatė mokesčių rinkėją, garsų sukčių. To žmogaus vardas buvo Levis. Jėzus tarė jam: „Eikš, būsi vienas Mano mokinių!" 28 Levis tučtuojau viską paliko ir atsistojęs nuėjo su Juo.

29 Greitai Levis iškėlė didelį pokylį savo namuose ir pakvietė Jėzų būti garbės svečiu. Susirinko Levio draugai, mokesčių rinkėjai, kiti svečiai. 30 Bet fariziejai bei Rašto žinovai labai priekaištavo mokiniams, kad Jėzus valgo su tokiais dideliais nusidėjėliais. 31 Jėzus jiems atsakė: „Juk ne sveikiesiems reikia gydytojo, o sergantiesiems. 32 Mano tikslas – raginti nusidėjėlius nusigręžti nuo savo nuodėmių, o ne leisti laiką su tais, kurie galvoja, kad jie jau pakankamai geri."

33 Jie priekaištavo ir dėl to, kad Jėzaus mokiniai ne pasninkauja, o valgo ir geria. „Jono Krikštytojo mokiniai nuolat pasninkauja ir meldžiasi, – sakė jie. – Tai daro ir fariziejų mokiniai. Kodėl Tavieji valgo ir geria?" 34 Jėzus paklausė: „Ar laimingi žmonės pasninkauja? Ar vestuvių svečiai alksta jaunikio akivaizdoje? 35 Bet ateis laikas, kai jaunikis bus nužudytas. Tada jie nenorės pagalvoti apie valgį."

36 Jėzus palygino: „Niekas neplėšo naujo drabužio, kad iš jo padarytų lopą senam. Ne tik naujas rūbas sugadintas, bet ir senas atrodytų prasčiau su nauju lopu. 37 Niekas nepila šviežio vyno į senas odines, nes vynas išsiveržtų iš senų vynmaišių, suplėšydamas juos ir išsiliedamas. 38 Šviežias vynas turi būti pilamas į naujus vynmaišius. 39 Ir niekas, paragavęs seno vyno, nebenori šviežio ir gaivaus. Nes sakoma: išmėginti būdai yra geriausi."

1 耶稣站在革尼撒勒湖边，众人拥挤他，要听　神的道。2 他看见两只船停在湖边，渔夫离开船洗网去了。3 他上了西门的那一只船，请他撑开，离岸不远，就坐下，从船上教导众人。4 讲完了，就对西门说："把船开到水深的地方，下网打鱼！"5 西门说："主啊，我们整夜劳苦，毫无所得，不过，我愿照你的话下网。"6 他们下了网，就圈住很多鱼，网几乎裂开，7 就招呼另外那只船上的同伴来帮助，他们就来把两只船装满，甚至船要下沉。8 西门．彼得看见这种情景，就俯伏在耶稣膝前，说："主啊，离开我，因为我是个罪人。"9 他和跟他在一起的人，因这网所打的鱼，都十分惊骇。10 西门的伙伴，西庇太的儿子雅各、约翰也是这样。耶稣对西门说："不要怕！从今以后，你要作得人的渔夫了。"11 他们把两只船拢了岸，撇下一切，跟从了耶稣。

12 有一次，耶稣在一个城里，突然有一个满身痲风的人看见他，就把脸伏在地上，求他说："主啊！如果你肯，必能使我洁净。"13 耶稣伸手摸他，说："我肯，你洁净了吧！"痲风立刻离开了他。14 耶稣嘱咐他不可告诉任何人，"你只要去给祭司检查，并且照着摩西所规定的，为你得洁净献祭，好向大家作证。"15 但他的名声却越发传扬出去，成群的人来聚集，要听道，并且要使他们的疾病痊愈。16 耶稣却退到旷野去祷告。

17 有一天，耶稣正在教导人，法利赛人和律法教师也坐在那里，他们是从加利利和犹太各乡村，并耶路撒冷来的；主的能力与他同在，叫他能医病。18 有人用床抬着一个瘫子，想送进去，放在耶稣跟前。19 因为人多，没有办法进去，就上了房顶，从瓦间把瘫子和床往当中缒下去，正在耶稣跟前。20 他看见他们的信心，就说："朋友*"朋友"原文作"人"，你的罪赦了。"21 经学家和法利赛人就议论起来，说："这人是谁，竟然说僭妄的话？除　神一位以外，谁能赦罪呢？"22 耶稣知道他们的议论，就对他们说："你们心里为甚么议论呢？23 说：‘你的罪赦了’，或说：‘起来行走’，哪一样容易呢？24 然而为了要你们知道，人子在地上有赦罪的权柄，*他就对瘫子说：我吩咐你，起来，拿起你的床，回家去吧。"25 那人立刻当众起来，拿着他躺过的床，颂赞　神，回家去了。26 众人都惊奇，颂赞　神，并且十分惧怕，说："我们今天看见了不平常的事。"

27 事后，耶稣出去，看见一个税吏，名叫利未，坐在税关那里，就对他说："来跟从我！"28 他就撇下一切，起来跟从了耶稣。29 利未在自己家里，为他大摆筵席，有许多税吏和别的人一起吃饭。30 法利赛人和经学家埋怨他的门徒，说："你们为甚么跟税吏和罪人一起吃喝呢？"31 耶稣回答："健康的人不需要医生，有病的人才需要。32 我来不是要召义人，而是要召罪人悔改。"

33 他们说："约翰的门徒常常禁食、祈祷，法利赛人的门徒也是这样，而你的门徒却又吃又喝。"34 耶稣说："新郎跟宾客在一起的时候，你们怎么可以叫宾客禁食呢？35 但日子到了，新郎要被取去，离开他们，那一天他们就要禁食了。"36 他又对他们设个比喻说："没有人会从新衣服撕下一块布，补在旧衣服上，如果这样，不但新衣服撕破了，而且新撕下的布，也和旧的不调和。37 也没有人会把新酒装在旧皮袋里；如果这样，新酒就会把皮袋胀破，不但酒漏掉，皮袋也损坏了；38 人总是把新酒装在新皮袋里。39 喝惯陈酒的人，就不想喝新酒，他总说陈的好。"