1,2 Jėzui einant per Jericho miestą, žmogus, vardu Zachiejus, vienas įtakingiausių žydų mokesčių rinkėjų ir, žinoma, labai turtingas žmogus, 3 stengėsi pamatyti Jėzų, bet negalėjo, nes buvo neaukšto ūgio, ir minia jį užstojo. 4 Todėl jis užbėgo priekin, įlipo į figmedį šalia kelio, kad stebėtų Jį iš čia. 5 Kai Jėzus ėjo pro šalį, pažvelgė aukštyn ir pašaukė Zachiejų vardu: „Zachiejau, – Jis pasakė, – greičiau leiskis žemyn, nes Aš šiandien būsiu svečias tavo namuose!" 6 Zachiejus skubiai nulipo ir nusivedė Jėzų į savo namus, labai susijaudinęs ir džiaugdamasis. 7 Bet minia buvo nepatenkinta. „Jis nuėjo pas didelį nusidėjėlį", – murmėjo jie. 8 Tuo metu Zachiejus stovėjo prieš Viešpatį ir pasakė: „Mokytojau, nuo dabar aš atiduosiu pusę savo turto vargšams. Jei iš ko buvau paėmęs per didelį mokestį, aš save nubausiu, grąžindamas jiems keturis kartus daugiau!" 9,10 Jėzus jam pasakė: „Tai rodo, kad šiandien išgelbėjimas atėjo į šiuos namus. Šis žmogus buvo vienas iš pražuvusiųjų Abraomo vaikų, ir Aš, Mesijas, atėjau ieškoti ir gelbėti tokių kaip jo sielų."

11 Kadangi Jėzus artinosi prie Jeruzalės, sakė, kad Dievo karalystė prasidės tuojau pat. 12 „Vienas aukštos kilmės žmogus, gyvenantis tolimoje provincijoje, buvo pakviestas į šalies sostinę karūnuoti. 13 Išvykdamas jis sukvietė dešimt padėjėjų ir kiekvienam davė po dešimt minų pragyvenimui, kol jis sugrįš. 14 Bet kai kurie žmonės jo nekentė ir pasiuntė jam deklaraciją, teigiančią, kad jie sukilo ir nepripažins jo savo karaliumi.

15 Sugrįžęs jis sukvietė visus, kuriems buvo davęs pinigų, nes norėjo patikrinti, kaip jie tuos pinigus panaudojo ir koks buvo pelnas. 16 Pirmasis žmogus pranešė apie didelį pelną. Jis dešimt kartų padidino gautą sumą. 17 „Puiku! – sušuko karalius. – Tu geras žmogus. Tu elgeisi sąžiningai, todėl atlygindamas pavesiu tau valdyti dešimt miestų!" 18 Kitas žmogus taip pat pranešė apie didelį pelną. Jis penkis kartus padidino gautą sumą. 19 „Gerai, – pasakė šeimininkas. – Tu gali būti penkių miestų valdytojas!"

20 Trečias žmogus atsinešė tik tiek pinigų, kiek buvo gavęs. „Aš juos išsaugojau, – jis pasakė. – 21 Aš bijojau, kad tu pareikalausi mano uždirbto pelno, nes tu griežtas žmogus, imi, kas ne tavo, ir pasisavinsi kitų užaugintą derlių." 22 „Tu niekingas ir piktas tarne, – sušuko karalius. – Aš griežtas! Taip, tikrai, bet jei žinojai, koks aš blogas esu, 23 tai kodėl nepadėjai pinigų į banką, kad aš galėčiau gauti procentus?" 24 Tada pasisukęs į kitus, stovinčius šalia, jis paliepė: „Atimkite iš jo pinigus ir atiduokite žmogui, kuris daugiausia uždirbo." 25 „Bet, pone, – sakė jie, – jis jau turi pakankamai." 26 „Taip, – atsakė karalius. – Visuomet taip yra, kad tie, kurie turi, gauna daugiau, o tie, kurie mažai teturi, greitai netenka visko. 27 O dabar atveskite tuos sukilusius priešus čia ir mano akivaizdoje įvykdykite mirties bausmę."

28 Papasakojęs šią istoriją, Jėzus leidosi į Jeruzalę eidamas mokinių priešakyje. 29 Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos miestų ties Alyvų kalnu, Jis iš anksto pasiuntė du mokinius 30 ir nurodė eiti į kitą kaimą, ten jie turėjo surasti asiliuką, pririštą šalia kelio. Tai buvo asiliukas, nepripratintas jodinėti. „Atriškite jį ir atveskite čia, – pasakė Jėzus. – 31 Ir jei kas paklaustų, ką jūs čia darote, tik pasakykite: „Jo reikia Viešpačiui."

32 Jie rado asiliuką, kaip Viešpats buvo sakęs, ir, žinoma, 33 kai jį atrišo, šeimininkai reikalavo paaiškinimo. „Ką jūs darote, – jie klausė. – Kodėl jūs atrišate mūsų asiliuką?" 34 O mokiniai paprasčiausiai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui!" 35 Taip jie atvedė asiliuką pas Jėzų ir permetė jam keletą apsiaustų per nugarą, kad Jėzus galėtų ant jo užsėsti. 36,37 Tada minios prieš Jį ant kelio tiesė savo drabužius, kai jie pasiekė vietą, kur kelias ėjo Alyvų kalno šlaitu. Visa procesija pradėjo šaukti ir giedoti, šlovindama Dievą už nuostabius Jėzaus padarytus stebuklus. 38 „Dievas davė mums Karalių! – džiūgavo jie. – Tegyvuoja Karalius! Tedžiūgauja visas dangus! Šlovė Dievui aukštai danguje!"

39 Bet kai kurie fariziejai iš minios Jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk Savo mokinius!" 40 Jis atsakė jiems: „Jei šitie tylės – akmenys šauks!"

41 Kai jie priartėjo prie Jeruzalės ir pamatė priekyje miestą, Jis verkė jo. 42 „Amžina ramybė buvo jums pasiekiama, o jūs jos atsisakėte, – Jis verkė. – Dabar jau vėlu. 43 Tavo priešai supils pylimą prie tavo sienų, apguls jus iš visų pusių, apsups 44 ir sulygins su žeme jus ir jūsų vaikus. Jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus, suspaus tave. Jūsų priešai nepaliks nė vieno akmens, nes jūs atsisakėte progos, kurią Dievas jums pasiūlė."

45 Tada Jis atėjo į šventyklą ir pradėjo varyti lauk pirklius nuo prekystalių, 46 sakydamas jiems: „Evangelija skelbia, kad mano šventykla yra maldos namai, bet jūs ją pavertėte vagių lindyne."

47 Po to Jis kasdien mokė šventykloje, bet aukštieji kunigai, kiti religijos vadovai bei tautos seniūnai norėjo surasti būdų Juo atsikratyti. 48 Bet jie nieko negalėjo sugalvoti, nes Jis buvo žmonių numylėtinis. Jie klausėsi kiekvieno Jo žodžio.

1 耶稣进了耶利哥，正经过的时候，2 有一个人名叫撒该，是税吏长，又很富有。3 他想看看耶稣是怎么样的，因为人多，他又身材矮小，就看不见。4 于是他跑到前头，爬上一棵桑树，要看看耶稣，因为耶稣就要从那里经过。5 耶稣到了那里，往上一看，对他说："撒该，快下来，今天我要住在你家里。"6 他就赶快下来，欢欢喜喜地接待耶稣。7 众人看见就纷纷议论说："他竟到罪人家里去住宿！"8 撒该站着对主说："主啊，请看，我要把家财的一半分给穷人，我若敲诈了谁，就还他四倍。"9 耶稣说："今天救恩到了这家，他也是亚伯拉罕的子孙。10 因为人子来，是要寻找拯救失丧的人。"

11 众人听这些话的时候，因为耶稣已经接近耶路撒冷，又因他们以为　神的国快要出现，他就讲了一个比喻，12 说："有一个贵族往远方去要接受王位，然后回来。13 他叫了自己的十个仆人来，给他们一千银币，说：‘你们拿去作生意，等到我回来。’14 他本国的人却恨他，就派使者跟着去说：‘我们不愿意这个人作王统治我们。’15 他得了王位回来，就吩咐把那些领了钱的仆人召来，要知道他们作生意赚了多少。16 第一个走过来说：‘主啊，你的一百银币，已经赚了一千。’17 主人说：‘好，良善的仆人，你既然在最小的事上忠心，可以有权管理十座城。’18 第二个来说：‘主啊，你的一百银币，已经赚了五百。’19 主人说：‘你可以管理五座城。’20 另一个来说：‘主啊，你看，你的一百银币，我一直保存在手巾里，21 因为我怕你，你一向是严厉的人，没有存的要提取，没有种的要收割。’22 主人说：‘可恶的仆人！我要凭你的口定你的罪。你知道我是严厉的人，没有存的要提取，没有种的要收割吗？23 那你为甚么不把我的钱存入银行，等我回来的时候，把它连本带利取回来呢？’24 他就对侍卫说：‘夺过他的一百银币，给那有一千的。’25 他们说：‘主啊，他已经有一千银币了。’26 主人说：‘我告诉你们，凡是有的，还要给他；没有的，就算他有甚么也要拿去。27 至于我那些仇敌，就是不愿意我作王统治他们的，把他们拉到这里来，在我面前杀掉！’"

28 耶稣讲完这些话，就往前走，上耶路撒冷去。29 将到伯法其和伯大尼，就在橄榄山那里，他差派两个门徒，30 说："你们往对面的村子里去，走进去的时候，就会看见一头从来没有人骑过的小驴，拴在那里，把牠解开牵来。31 如果有人问为甚么解开牠，你们要这样说：‘主需要牠。’"32 被差的人去了，发现和主所说的一样。33 他们解开小驴的时候，主人问他们："你们为甚么解开牠？"34 他们说："主需要牠。"35 他们把小驴牵到耶稣那里，把自己的衣服搭在上面，扶着耶稣上去。36 耶稣前行的时候，众人把自己的衣服铺在路上。

37 他走近耶路撒冷，快要下橄榄山的时候，全体门徒因为所看见的一切神迹，就欢乐起来，大声赞美　神，38 说：

"奉主名来的王，

是应当称颂的！

在天上有和平，

在至高之处有荣耀！"

39 群众中有几个法利赛人对他说："先生，责备你的门徒吧！"40 耶稣说："我告诉你们，他们若不出声，石头都要呼叫了。"

41 耶稣走近耶路撒冷的时候，看见了城，就为城哀哭，42 说："巴不得你在这日子，知道关于你平安的事，但现在这事在你眼前是隐藏的。43 日子将到，你的仇敌必筑垒攻击你，周围环绕你，四面困住你，44 要摧毁你和你里面的儿女，没有一块石头留在另一块石头上面，因为你不知道那眷顾你的时期。"

45 耶稣进了圣殿，就赶走作买卖的人，46 对他们说："经上记着：

‘我的殿是祷告的殿’，

你们竟把它弄成贼窝了。"

47 他天天在圣殿里教导人，祭司长、经学家和民间的首领，都想杀害他；48 但他们不知道要怎样下手，因为众人都围着他，听他的教训。