1 Pagaliau artėjo Velykų šventė – žydų iškilmės, kai valgoma tik nerauginta duona. 2 Aukštieji kunigai ir kiti religijos vadovai šurmuliavo, rengdamiesi nužudyti Jėzų, bet ir nesukelti maišto. To jie labai bijojo.
3 Tada šėtonas įėjo į Judą Iskarijotą, kuris buvo vienas iš dvylikos mokinių, 4 ir jis nuėjo pas aukštuosius kunigus, vadus bei šventyklos sargus aptarti, kaip geriausiai išduoti Jėzų. 5 Jie, žinoma, džiaugėsi sužinoję, kad Judas pasiruošęs padėti, ir pažadėjo jam atlyginimą. 6 Judas ieškojo progos, kaip tyliai, niekam nematant, suimti Jėzų.
7 Atėjo Velykų iškilmių diena. Buvo paskerstas Velykų avinėlis ir valgomas su nerauginta duona. 8 Jėzus pirma pasiuntė Petrą ir Joną, kad surastų vietą ir paruoštų Velykų valgį. 9 „Kur nori, kad mes eitume?" – klausė jie. 10 Ir Jis atsakė: „Vos tik įeisite į Jeruzalę, pamatysite žmogų, nešanti vandens ąsotį. Sekite, į kuriuos namus jis įeis, 11 ir pasakykite žmogui, kuris ten gyvena: „Mūsų Mokytojas liepė, kad jūs parodytumėte svečių kambarį, kur Jis galės valgyti Velykų vakarienę su Savo mokiniais." 12 Jis nusives jus į viršų, į didelį mums skirtą kambarį. Tai ir bus ta vieta. Eikite pirma ir paruoškite ten valgį." 13 Išėję į miestą, jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų vakarienę.
14 Tada atvyko Jėzus su kitais mokiniais ir kartu susėdo prie stalo. 15 Jis pasakė: „Aš didžiai laukiau šios valandos, trokšdamas valgyti šį Velykų valgį su jumis prieš Savo kančių pradžią. 16 Nes Aš jums dabar sakau: „Daugiau su jumis nebevalgysiu šio maisto, kol jo reikšmė neatsiskleis Dievo karalystėje." 17 Tada, paėmęs vyno taurę ir sukalbėjęs padėkos maldą, Jis tarė: „Imkite ir dalinkitės tarp savęs. 18 Nes Aš nebegersiu vyno, kol ateis Dievo karalystė." 19 Tada Jis paėmė riekę duonos, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra Mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Imkite ir valgykite Mano atminimui." 20 Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora Mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.
21 Čia, tarp mūsų, sėdintis kaip draugas prie stalo yra žmogus, kuris mane išduos. 22 Aš privalau mirti. Tai Dievo sumanymo dalis. Bet didis siaubas laukia to, kuris Mane išduos."
23 Tada mokiniai stebėjosi, kas galėtų padaryti tokį dalyką.
24 Ir jie pradėjo tarp savęs ginčytis, kuris bus aukščiausias besiartinančioje karalystėje. 25 Jėzus jiems tarė: „Šiame pasaulyje karaliai nurodinėja tarnams, o tarnai neturi galimybės pasirinkti. 26 Bet jums vadovaus Tas, kuris geriausiai jums tarnauja. 27 Visame pasaulyje mokytą prie stalo aptarnauja jo tarnai. Tik ne čia! Nes Aš esu jūsų tarnas. 28 Nepaisant to, jūs likote Man ištikimi tomis baisiomis dienomis. 29 Kadangi Mano Tėvas skyrė Man karalystę, Aš duodu jums teisę 30 valgyti ir gerti prie Mano stalo toje karalystėje. Jūs sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.
31 Simonai, Simonai, šėtonas prašė jus atiduoti ir persijoti tarsi kviečius, 32 bet Aš meldžiausi už tave, kad tavo tikėjimas visiškai nežlugtų. Taigi, kai tu atgailausi už savo nuodėmes ir vėl į Mane atsisuksi, sustiprink ir atstatyk savo brolių tikėjimą." 33 Simonas pasakė: „Viešpatie, aš pasiruošęs eiti su Tavimi į kalėjimą ir net mirti su Tavimi." 34 Bet Jėzus atsakė: „Petrai, leisk man kai ką tau pasakyti. Šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu Manęs išsiginsi tris kartus, tvirtindamas, kad nepažįsti."
35 Tada Jėzus jų paklausė: „Kai Aš jus išsiunčiau skelbti gerosios naujienos, jūs neturėjote pinigų, krepšio ir atliekamų drabužių, kaip jūs tada vertėtės?" „Puikiai!" – jie atsakė. 36 „Bet dabar pasiimkite krepšį, jei jį turite, ir pinigų. Ir jei neturite kalavijo, geriau parduokite drabužius ir nusipirkite jį. 37 Nes atėjo laikas, kai išsipildys toji pranašystė apie Mane: „Jis bus pasmerktas kaip nusikaltėlis." Taip išsipildys viskas, kas pranašų apie Mane parašyta." 38 „Mokytojau, – jie sakė, – mes turime du kalavijus su savimi." „Pakanka!" – Jis atsakė.
39 Tada, lydimas mokinių, Jis išėjo iš viršutiniame aukšte esančio kambario ir kaip paprastai nuėjo į Alyvų kalną. 40 Ten Jis jiems tarė: „Melskite Dievą, kad pagundos jūsų nenugalėtų."
41 Jis nuėjo toliau, maždaug per akmens metimą, atsiklaupė ir ėmė melstis šiais žodžiais: 42 „Tėve, jei nori, atimk iš Manęs šią baisią taurę, bet Aš noriu, kad pildytųsi Tavo valia, o ne Mano." 43 Tada iš dangaus pasirodė angelas, nes Jėzų buvo apėmusi tokia dvasios kančia, kad Jis, 44 vis karščiau melsdamasis, pradėjo prakaituoti krauju ir vis didesni lašai krito ant žemės.
45 Pagaliau Jis vėl atsistojo ir grįžo pas mokinius, bet rado juos miegančius, prislėgtus liūdesio. 46 „Miegate! – pasakė. – Kelkitės! Melskite Dievą, kad gundomi nesukluptumėte!"
47 Jam bekalbant, prisiartino minia, vedama Judo, vieno iš dvylikos apaštalų. Judas priėjo prie Jėzaus ir pabučiavo į skruostą draugiškai sveikindamas. 48 Bet Jėzus pasakė: „Judai, savo pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų?" 49 Kiti mokiniai pamatę, kas gali įvykti, sušuko: „Mokytojau, ar mes kovosim? Mes atsinešėme kalavijus!" 50 Vienas jų puolė aukštojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. 51 Bet Jėzus pasakė: „Daugiau nesipriešinkite." Jis palietė vietą, kur buvo žmogaus ausis, ir išgydė ją.
52 Tada Jėzus kreipėsi į šventyklos aukštuosius kunigus, apsaugos viršininkus ir seniūnus, religijos vadovus, kurie buvo minios priekyje: „Ar Aš koks plėšikas, kad jūs išėjote Manęs suimti ginkluoti kalavijais ir vėzdais? 53 Kodėl jūs Manęs nesuėmėte šventykloje? Aš ten būdavau kiekvieną dieną. Bet dabar atėjo jūsų metas – kai siautėja šėtono jėga."
54 Jie sugavo Jį ir nuvedė į aukščiausiojo kunigo rūmus, o Petras sekė Jį iš tolo. 55 Kareiviai kieme susikūrė ugnį ir susėdo ratu pasišildyti. Ten prie jų prisijungė Petras. 56 Viena tarnaitė pastebėjo jį laužo šviesoje ir pradėjo įdėmiai apžiūrinėti. Pagaliau ji prašneko: „Šis žmogus buvo su Jėzumi!" 57 Petras išsigynė, sakydamas: „Moteriške, aš Jo net nepažįstu!" 58 Netrukus kažkas kitas pažvelgė į jį ir pasakė: „Tu greičiausiai esi iš jų." „Ką tu, žmogau", – atsakė Petras. 59 Maždaug po valandos dar kažin kas ėmė atkakliai tvirtinti: „Aš žinau, šis vyrukas yra vienas Jėzaus mokinių, nes abu iš Galilėjos." 60 Bet Petras pasakė: „Žmogau, aš nežinau apie ką tu kalbi." Jam bekalbant pragydo gaidys. 61 Tuomet Jėzus atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Tada Petras atsiminė, ką Jis buvo pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, rytoj tu tris kartus Manęs išsiginsi." 62 Petras išėjo iš kiemo karčiai verkdamas.
63 Dabar Jėzų saugantys kareiviai pradėjo iš jo tyčiotis. 64 Jie užrišo Jam akis, mušė Jį kumščiais ir klausė: „Kas šį sykį Tave užgavo, pranaše?" 65 Jie visaip Jį įžeidinėjo.
66 Kitą rytą, auštant, susirinko žydų Aukščiausiasis teismas, taip pat religinė valdžia. Jėzų išvedė prieš Tarybą 67 ir liepė pasakyti, ar Jis tebetvirtina esąs Mesijas, ar ne. Bet Jis atsakė: „Jeigu jums pasakysiu, jūs nepatikėsite 68 arba neleisite Man išdėstyti reikalo. 69 Bet greitai ateis laikas, kai Aš, Mesijas, sėdėsiu soste šalia Visagalio Dievo." 70 Jie visi šaukė: „Tada Tu tvirtini esąs Dievo Sūnus?" Jis atsakė: „Taip, Aš esu." 71 „Kam mums reikia kito įrodymo? – šaukė jie. – Juk mes patys girdėjome Jį taip sakant."
1 除酵节又名逾越节近了。2 祭司长和经学家设法怎样杀害耶稣,因为他们惧怕群众。3 那时,撒但已经进入加略人犹大的心,他原是十二门徒中的一个。4 他去与祭司长和守殿官商量怎样把耶稣交给他们。5 他们很高兴,约定了给他银子。6 他答应了,就寻找机会,要趁群众不在的时候,把耶稣交给他们。
7 除酵日到了,在这一天应当宰杀逾越节的羊羔。8 耶稣差派彼得和约翰,说:"你们去为我们预备逾越节的晚餐给我们吃。"9 他们说:"你要我们在哪里预备呢?"10 他说:"你们进了城,必有一个人顶着水罐,迎面而来,你们就跟着他,到他所进的那一家,11 对家主说,老师问你:‘客厅在哪里?我和门徒好在那里吃逾越节的晚餐。’12 他必指示你们楼上一间布置整齐的大房子,你们就在那里预备。"13 他们去了,所遇见的正像耶稣所说的一样,就预备好了逾越节的晚餐。
14 到了时候,耶稣和使徒一同吃饭。15 他说:"我十分愿意在受难以前,跟你们吃这逾越节的晚餐。16 我告诉你们,我决不再吃这晚餐,直到它成就在 神的国里。"17 耶稣接过杯来,感谢了,说:"你们拿这个,大家分着喝。18 我告诉你们,从今以后,我决不再喝这葡萄酒,直到 神的国来临。"19 他拿起饼来,感谢了,擘开递给他们,说:"这是我的身体,为你们舍的,你们应当这样行,为的是记念我。"20 饭后,他照样拿起杯来,说:"这杯是用我的血所立的新约,这血是为你们流的。21 你看,出卖我的人的手和我一同在桌子上,22 人子固然要照所预定的离世,但出卖人子的那人有祸了!"23 于是,门徒彼此对问,他们中间谁要作这事。
24 门徒中间又起了争论:他们中间谁是最大的。25 耶稣对他们说:"各国都有君王统治他们,他们的掌权者称为恩主,26 但你们却不要这样;你们中间最大的,应当像最小的;作首领的,应当像服事人的。27 哪一个大呢?是坐着吃喝的还是服事人的呢?不是坐着吃喝的吗?然而我在你们中间,如同服事人的。28 我在磨炼之中,常常和我同在的就是你们。29 父怎样把王权赐给我,我也照样赐给你们,30 叫你们在我的国里坐在我的席上吃喝,又坐在宝座上审判以色列的十二支派。
31 "西门,西门,撒但设法要得着你们,好筛你们像筛麦子一样;32 但我已经为你祈求,叫你的信心不至失掉。你回头的时候,要坚固你的弟兄。"33 彼得说:"主啊!我已经准备好要跟你一同下监,一同死。"34 耶稣说:"彼得,我告诉你,今天鸡叫以前,你会三次说不认得我。"
35 耶稣又对他们说:"从前我差你们出去,没有带钱囊、口袋、鞋子,你们缺乏甚么没有?"他们说:"没有。"36 耶稣说:"但现在,有钱囊的应当带着,有口袋的也是这样;没有刀的,要卖掉衣服去买刀。37 我告诉你们,‘他被列在不法者之中’这句经文,必定应验在我身上,因为关于我的事必然成就。"38 他们说:"主啊,请看,这里有两把刀。"耶稣说:"够了。"
39 耶稣照常到橄榄山去,门徒也跟着他。40 到了那里,他对门徒说:"你们应当祷告,免得陷入试探。"41 于是耶稣离开他们约有扔一块石头那么远,跪下祷告说:42 "父啊,如果你愿意,就把这杯拿走!但不要成就我的意思,只要成就你的旨意。"有些抄本有第43、44节:"有一位天使从天上显现,加给他力量。耶稣非常伤痛,祷告更加恳切,汗如大血点滴在地上。"45 他祷告完了,就起来到门徒那里,看见他们因为忧愁都睡着了,46 就说:"你们为甚么睡觉呢?起来祷告!免得陷入试探。"
47 耶稣还在说话的时候,来了一群人,十二门徒中的犹大走在前头,到了耶稣跟前要用嘴亲他。48 耶稣对他说:"犹大,你用亲吻作暗号出卖人子吗?"49 左右的人见了,就说:"主啊,我们用刀砍好吗?"50 他们中间有一个人砍了大祭司的仆人一刀,削掉他的右耳。51 耶稣说:"由他们吧!"就摸那人的耳朵,医好了他。52 耶稣对那些前来捉拿他的祭司长、守殿官和长老说:"你们带着刀棒出来,把我当作强盗捉拿吗?53 我天天跟你们在殿里,你们不向我下手;但现在是你们的时候了,也是黑暗掌权的时候了。"
54 他们拿住耶稣,押到大祭司家里,彼得远远地跟着。55 他们在院内生了火,一同坐着,彼得也坐在他们中间。56 有一个使女,见他面向火光坐着,就注视他,说:"这人是和他一伙的。"57 彼得却否认,说:"你这个女人,我不认得他。"58 不久,另一个人看见他,就说:"你也是他们中间的一个。"彼得说:"你这个人,我不是。"59 大约过了一小时,又有一个人肯定地说:"这人真是和他一伙的,因为他也是加利利人。"60 彼得说:"你这个人,我不知道你说的是甚么!"他还在说话的时候,鸡就叫了。61 主转过身来看彼得,彼得就想起主对他说过的话:"今天鸡叫以前,你要三次说不认得我。"62 他就出去痛哭。
63 看管耶稣的人戏弄他,打他,64 蒙住他的眼睛问他:"你说预言吧,说打你的是谁。"65 他们还说了许多别的辱骂他的话。
66 天一亮,民间的长老、祭司长和经学家就都聚集,把他带到他们的公议会里,说:67 "你若是基督,就告诉我们吧。"耶稣说:"就算我告诉你们,你们也决不相信。68 如果我问你们,你们也决不回答。69 从今以后,人子要坐在 神权能的右边。"70 他们说:"那么你是 神的儿子吗?"耶稣说:"你们说了,我是。"71 他们说:"我们还需要甚么见证呢?我们亲自听见他所说的话了。"