1 Tuo metu Viešpats pasirinko kitus septyniasdešimt du mokinius ir pasiuntė juos po du pirma Savęs į visus miestus ir kaimus, kuriuos Jis vėliau ketino aplankyti. 2 Jis davė jiems nurodymus: „Melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų daugiau darbininkų jums padėti, nes pjūtis didelė, o darbininkų maža. 3 Dabar eikite ir atminkite, kad jūs būsite kaip avinėliai tarp vilkų. 4 Nesiimkite su savimi pinigų, nei elgetos maišelio, nei atsarginių porų batų. O kelyje negaiškite laiko. 5 Kai tik į kuriuos namus įeisite, laiminkite juos. 6 Jei tik jie bus verti palaimos, jūsų palaima pasiliks, jei ne – jūsų palaiminimas sugrįš jums. 7 Kai ateisite į kaimą, nesikelkite iš namų į namus, bet pasilikite vienoje vietoje. Be abejonės, valgykite ir gerkite, kas jums padėta. Nedvejodami priimkite svetingumą, nes darbininkas vertas savo užmokesčio! 8,9 Jeigu miestas priims jus, laikykitės šių dviejų taisyklių: valgykite, kas jums padėta, gydykite ligonius. Tai darydami sakykite: „Dievo karalystė dabar yra labai arti jūsų." 10 Jei miestas jūsų nepriims, eikite į gatves ir sakykite: 11 „Mes nusivalome net jūsų miesto dulkes nuo kojų, viešai skelbdami pražūtį. Niekada neužmirškite, kaip arti Dievo karalystės jūs buvote!" 12 Net Sodomai paskutiniojo teismo dieną bus lengviau nei tokiam miestui.

13 Kokie baisumai laukia jūsų, Chorazino ir Betsaidos miestai! Jei Tyre ar Sidone būčiau padaręs stebuklus, kuriuos parodžiau jums, jų žmonės seniai būtų apsivilkę ašutines ir barstę savo galvas pelenais sielodamiesi bei atgailaudami. 14 Taip, Tyras ir Sidonas teismo dieną užsitrauks mažesnę bausmę už jus. 15 O jūs, Kafarnaumo žmonės, ką Man apie jus pasakyti? Negi jūs būsite išaukštinti iki dangaus? Ne, jūs būsite nutrenkti į pragarą."

16 Tada Jis pasakė Savo mokiniams: „Tie, kurie jus priima – Mane priima. Kurie jus atmeta – Mane atmeta. O tie, kurie Mane atmeta, atmeta Dievą, kuris Mane siuntė."

17 Sugrįžę tie septyniasdešimt du Jam linksmai pareiškė: „Net demonai mūsų klauso, kai mes ištariame Tavo vardą." 18 „Taip, – atsakė Jis jiems. – Aš mačiau šėtoną, krintantį iš dangaus kaip žaibą! 19 O jums Aš suteikiau galią įveikti visą blogio galybę, vaikščioti tarp gyvačių bei skorpionų ir juos mindžioti. Niekas jums nepakenks. 20 Tačiau svarbu ne tai, kad piktosios dvasios jums pavaldžios, bet kad jūsų vardai, kaip dangaus piliečių, užrašyti danguje."

21 Tada Jėzų užvaldė Šventosios Dvasios džiaugsmas ir Jis tarė: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tuos dalykus nuo išmintingųjų ir pasaulio protingųjų ir apreiškei tiems, kurie patiklūs kaip maži vaikai. 22 Taip, Tėve, ačiū Tau, nes Tu taip norėjai. Viskas Man yra Mano Tėvo atiduota. Niekas iš tiesų nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tie, kuriuos Sūnus pasirinko Jį apreikšti."

23 Tada, atsigręžęs į dvylika apaštalų, Jis ramiai pasakė: „Palaiminti jūs esate, kad teko jums tai pamatyti. 24 Daug pranašų ir karalių seniai laukė tų dienų, kad pamatytų ir išgirstų tai, ką jūs matėte ir išgirdote!"

25 Vieną dieną pas Jėzų atėjo Mozės įstatymo žinovas ir, norėdamas patikrinti Jį, paklausė: „Mokytojau, ką turi daryti žmogus, kad amžinai gyventų danguje?" 26 Jėzus atsakė: „O ką apie tai sako Mozės įstatymas?" 27 „Jis teigia, – atsakė, – kad turite mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis, visu protu, o savo artimą kaip save patį." 28 „Teisingai! – Jėzus jam pasakė. – Taip daryk ir gyvensi."

29 Žmogus norėjo pateisinti savo nemeilę kai kuriems žmonėms, todėl paklausė: „Kas yra mano artimas?" 30 Jėzus atsakė palyginimu: „Vienas žydas ėjo iš Jeruzalės į Jerichą ir buvo užpultas plėšikų. Jie išrengė jį, atėmė pinigus, primušė ir paliko pusgyvį šalia kelio. 31 Atsitiktinai pro šalį ėjo vienas žydų kunigas ir, pamatęs ten gulintį žmogų, perėjo į kitą kelio pusę ir praėjo pro jį. 32 Žydų šventyklos tarnautojas ėjo pro šalį, pažiūrėjo į gulintį žmogų ir nuėjo toliau. 33 Bet niekinamas samarietis keliavo pro šalį ir pamatė gulintį žmogų. Jis pajuto didelį gailestį. 34 Atsiklaupęs šalia, jis patepė jo žaizdas vaistais ir aprišo. Paskui, užsodinęs žmogų ant savo asilo, ėjo šalia jo, kol priėjo užeigą, kur slaugė jį per naktį. 35 Kitą dieną jis padavė užeigos šeimininkui du denarus ir paprašė jo pasirūpinti tuo žmogumi. „Jei ką viršaus išleisi, – pasakė jis, – aš sumokėsiu skirtumą kitą kartą, kai būsiu čia!" 36 „Kuris iš šių trijų, tavo manymu, yra artimas plėšikų aukai?" 37 Žmogus atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą." Tada Jėzus pasakė: „Tai keliauk ir tu šitaip daryk."

38 Jėzus ir Jo mokiniai, keliaudami į Jeruzalę, priėjo kaimą, kur moteris, vardu Morta, pakvietė juos į savo namus. 39 Jos sesuo Marija sėdėjo ant grindų ir klausėsi Jėzaus žodžių. 40 Bet Morta buvo nepatenkinta ir susirūpinusi pietumis, kuriuos ruošė. Ji priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ar Tau neatrodo, kad mano sesuo neteisi čia sėdėdama, kai aš viena dirbu visus darbus? Liepk jai ateiti man padėti." 41 Bet Viešpats jai pasakė: „Brangioji Morta, tu nusiminusi dėl daugelio menkniekių. 42 Tėra tik vienas dalykas, dėl kurio verta rūpintis. Marija jį atrado – Aš iš jos to neatimsiu!"

1 这些事以后，主又另外指派了七十二个人*"七十二个人"有些抄本作"七十个人"，差遣他们两个两个地，在他前面，到他自己将要到的各城各地去。2 耶稣对他们说："庄稼多，工人少，所以你们应当求庄稼的主，派工人出去收他的庄稼。3 你们去吧！我差你们去，如同羊羔进入狼群。4 不要带钱囊，不要带口袋，不要带鞋，不要在路上问候人。5 无论进哪一家，先说：‘愿平安归与这家！’6 那里若有配得平安的人*"配得平安的人"原文作"平安之子"，你们的平安就必临到他，不然，就归给你们。7 你们要住在那家，吃喝他们所供给的，因为作工的理当得工资；不必从这家搬到那家。8 无论进哪一城，人若接待你们，摆上甚么，就吃甚么。9 要医治城中的病人，对他们宣讲：‘　神的国临近你们了。’10 无论进哪一城，人若不接待你们，你们就出来到街上，说：11 ‘连你们城里那黏在我们脚上的尘土，我们也要当着你们擦去。虽然这样，你们应该知道：　神的国临近了！’12 我告诉你们，当那日，所多玛所受的，比那城所受的还轻呢。

13 "哥拉逊啊，你有祸了！伯赛大啊，你有祸了！因为在你们那里行过的神迹，如果行在推罗和西顿，他们早已披麻蒙灰，坐在地上悔改了。14 在审判的时候，推罗和西顿所受的，比你们所受的还轻呢。15 还有你，迦百农啊！

你会被高举到天上吗？

你必降到阴间。

16 听从你们的，就是听从我；弃绝你们的，就是弃绝我；弃绝我的，就是弃绝那差我来的。"

17 那七十二个人欢欢喜喜地回来，说："主啊，因你的名，连鬼也服了我们。"18 耶稣说："我看见撒但，像闪电一样从天坠落。19 我已经给你们权柄，去践踏蛇和蝎子，胜过仇敌的一切能力。绝对没有甚么能伤害你们了。20 然而不要因为鬼服了你们就欢喜，却要因为你们的名字记录在天上而欢喜。"

21 就在这时候，耶稣因圣灵而欢乐，说："父啊，天地的主，我赞美你，因为你把这些事向智慧和聪明的人隐藏起来，却向婴孩显明。父啊，是的，这就是你的美意。22 我父已经把一切交给我；除了父没有人知道子是谁，除了子和子所愿意启示的人，也没有人知道父是谁。"23 耶稣转过身来，悄悄地对门徒说："看见你们所看见的，那眼睛有福了！24 我告诉你们，曾经有许多先知和君王，想看你们所看见的，却没有看到；想听你们所听见的，却没有听到。"

25 有一个律法师起来试探耶稣，说："老师，我应该作甚么，才可以承受永生呢？"26 耶稣对他说："律法上写的是甚么？你怎么念的呢？"27 他回答："你要全心、全性、全力、全意爱主你的　神，并且要爱邻舍如同自己。"28 耶稣说："你答得对，你这样行，就必得生命。"29 那人想证明自己有理，就对耶稣说："谁是我的邻舍呢？"30 耶稣回答："有一个人从耶路撒冷下耶利哥去，落在强盗手中。他们剥去他的衣服，把他打得半死，撇下他一个人就走了。31 正好有一个祭司，从那条路下来，看见他，就从旁边走过去了。32 又有一个利未人，来到那里，看见他，也照样从旁边走过去了。33 只有一个撒玛利亚人，旅行来到他那里，看见了，就动了怜悯的心，34 上前用油和酒倒在他的伤处，包裹好了，把他扶上自己的牲口，带他到客店里照顾他。35 第二天，他拿出两个银币交给店主，说：‘请你照顾他，额外的开支，我回来的时候必还给你。’36 你想，这三个人，谁是那个落在强盗手中的人的邻舍呢？"37 他说："是那怜悯他的。"耶稣说："你去，照样作吧。"

38 他们走路的时候，耶稣进了一个村庄。有一个名叫马大的女人，接他到家里。39 她有一个妹妹，名叫马利亚，坐在主的脚前听道。40 马大被许多要作的事，弄得心烦意乱，就上前来，说："主啊，我妹妹让我一个人侍候，你不理吗？请吩咐她来帮助我。"41 主回答她："马大，马大，你为许多事操心忙碌，42 但是最需要的只有一件，马利亚已经选择了那上好的分，是不能从她夺去的。"