1 Vieną šeštadienį eidami per kviečių lauką, Jėzus ir Jo mokiniai skynė varpas ir, sutrynę rankomis, valgė grūdus. 2 Tuomet keletas fariziejų sakė: „Toks elgesys prieštarauja įstatymams! Tavo mokiniai skina varpas, o žydų įstatymas draudžia dirbti šeštadienį." 3 Jėzus atsakė: „Ar neskaitote Šventojo Rašto? Ar niekad neskaitėte, ką darė karalius Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo alkani? 4 Jis nuėjo į šventyklą, paėmė duonos, skirtos Viešpačiui, ir – nors tai įstatymo laužymas – valgė ją ir dalijosi su kitais." 5 Ir dar Jėzus pridūrė: „Mano valioje šeštadienio įstatymai."
6 Kitą šeštadienį Jis mokė sinagogoje, o ten buvo žmogus, kurio dešinioji ranka buvo padžiūvusi. 7 Rašto žinovai ir fariziejai atidžiai stebėjo, ar Jis gydys žmogų tą dieną, nes buvo šeštadienis. Jie troško rasti kaltinimų. 8 Kaip gerai Jėzus suprato jų mintis! Jis tik pasakė vyrui su padžiūvusia ranka: „Ateik, atsistok į vidurį, kad visi matytų." Taip tasai ir padarė. 9 Tada Jėzus kreipėsi į fariziejus: „Tad klausiu jus, ar dera šeštadienį daryti gera ar pikta? Gelbėti gyvybę ar ją sunaikinti?" 10 Apžvelgęs juos visus, Jis tarė vyrui: „Ištiesk ranką." Tas ištiesė, ir ranka visiškai pasveiko. 11 Dėl to Jėzaus priešai siuto iš pykčio ir sumanė Jį nužudyti.
12 Netrukus Jėzus išėjo į kalnus ir meldėsi ten visą naktį. 13 Auštant sukvietė visus Savo pasekėjus ir išsirinko dvylika – artimiausiųjų mokinių būrelį. (Jie buvo paskirti Jo apaštalais, o dar kitaip – misionieriais.) 14-16 Štai jų vardai: Simonas (kurį Jis dar vadino Petru), Andriejus (Simono brolis), Jokūbas, Jonas, Pilypas, Baltramiejus, Matas, Tomas, Jokūbas (Alfiejaus sūnus), Simonas (zelotų grupės narys), Judas (Jokūbo sūnus), Judas Iskarijotas (kuris vėliau Jį išdavė).
17,18 Nusileidę nuo kalno šlaito, jie stovėjo greta Jėzaus drauge su kitais Jo sekėjais didelėje lygumoje apsupti minios. Žmonės ėjo iš visos Judėjos ir iš Jeruzalės, nuo tolimų Tyro ir Sidono šiaurinių pakrančių paklausyti Jo ar išsigydyti. Jis išvarė ir daug piktųjų dvasių. 19 Kiekvienas stengėsi Jį paliesti, nes tokiu būdu žmonės išgydavo.
20 Tada Jis pasisuko į mokinius ir prabilo: „Kokie palaiminti jūs, beturčiai, nes Dievo karalystė yra jūsų! 21 Palaiminti ir jūs, alkstantieji, nes būsite pasotinti! Palaiminti, kurie verkiate, nes ateis laikas, kai juoksitės iš džiaugsmo! 22 Kokia laimė, kai kiti jūsų neapkenčia, atstumia jus, įžeidinėja ir šmeižia dėl to, kad jūs su Manimi! 23 Džiaukitės, kad šitaip atsitinka! Linksminkitės, nes jūsų laukia didelis atpildas danguje. Jūs būsite tarp gerų žmonių; taip buvo elgiamasi ir su senaisiais pranašais."
24 „Tačiau kokios kančios laukia turtingųjų! Savo vienintelę laimę jie jau patiria čia. 25 Jie nusipenėję ir turtingi dabar, bet jų laukia baisus badmetis. Jų nerūpestingas juokas – būsimo skausmo ženklas. 26 Ir koks nusivylimas laukia tų, kuriuos dabar šlovina minia, – netikrus pranašus ji visuomet šlovindavo."
27 „Klausykite visi! Mylėkite priešus. Darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. 28 Melskite laimės tiems, kurie jus keikia, laiminkite tuos, kurie jus persekioja. 29 Jei kas smogia jums į vieną žandą, leiskite trenkti ir į kitą. Jei kas reikalauja jūsų apsiausto, atiduokite jam ir savo marškinius. 30 Duokite, ką turite, kiekvienam, kuris tik paprašo jūsų, ir kai kas nors iš jūsų atimama, nesirūpinkite, kaip tai susigrąžinti. 31 Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad kiti su jumis elgtųsi. 32 Negi manote, jog esate nusipelnę, jei mylite tik tuos, kurie jus myli? Net bedieviai taip daro. 33 Ir jei darote gera tik tiems, kurie jums geri, argi tai nuostabu? Taip daro ir nusidėjėliai. 34 Ir jei skolinate pinigus tik tiems, kurie gali grąžinti skolą, koks jūsų nuopelnas? Juk ir didžiausi savanaudžiai nusidėjėliai skolina saviesiems, žinodami, kad skolą grąžins! 35 Mylėkite priešus! Darykite jiems gera. Ir nesisielokite, jei tuo pačiu neatsilygins. Tada dangaus atpildas jums bus labai didelis, ir jūs būsite tikri Dievo vaikai, nes Viešpats gailestingas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems."
36 „Stenkitės mylėti taip, kaip ir jūsų Tėvas. 37 Nekritikuokite ir nesmerkite, nes patys būsite pasmerkti. Būkite kantrūs su kitais – tada ir jie bus kantrūs su jumis. 38 Jei jūs duosite, ir jums bus duota. Jūsų dovana grįš su kaupu. Kokiu saiku seikėsite, tuo pačiu saiku ir jums bus atseikėta."
39 Štai keletas palyginimų, kuriuos Jėzus vartojo Savo pamoksluose: „Kaip gali aklas žmogus vesti aklą? Jis įkris į duobę ir įtrauks kitą su savimi. 40 Kaip gali mokinys žinoti daugiau už savo mokytoją? Bet jei jis daug padirbės, gali tiek pat išmokti. 41 Kodėl matai krislą kito akyje, jo mažą klaidą, tačiau nepastebi rąsto savo akyje? 42 Kaip tu gali sakyti jam: „Broli, aš išimsiu krislą iš tavo akies", kai savo akyje nematai rąsto? Veidmainy! Pirma išmesk rąstą iš savo akies, tada galbūt galėsi išimti krislą iš brolio akies!"
43 „Geras medis neveda blogų vaisių, kaip ir menkas medis neveda gerų vaisių. 44 Medį pažinsi pagal vaisių, kurį jis veda. Figos niekada neaugs ant uosių, ar vynuogės ant erškėčių. 45 Geras žmogus daro gerus darbus iš geros širdies. Blogo žmogaus blogi darbai sklinda iš širdyje slypinčio blogio. Kas tik yra širdyje, atsispindi žmogaus kalboje."
46 „Taigi kodėl vadinate Mane Viešpačiu ir nedarote, ką Aš sakau?
47 Tačiau kiekvienas, kuris ateina ir klauso Mano žodžio bei Man paklūsta, 48 panašus į žmogų, statantį namą ant tvirto pamato, kuris yra ant tvirtos uolos. Kai potvynio vandenys pakils ir atsimuš į tą namą, jis tvirtai stovės, nes tvirtai pastatytas.
49 Bet tie, kurie klausosi ir nepaiso Manęs, panašūs į žmogų, statantį namą be pamato. Kai potvynis apsemia tą namą, jis pavirsta į griuvėsių krūvą."
1 有一个安息日,耶稣从麦田经过,他的门徒摘了麦穗,用手搓着吃。2 有几个法利赛人说:"你们为甚么作安息日不可作的事呢?"3 耶稣回答:"大卫和跟他在一起的人,在饥饿的时候所作的,你们没有念过吗?4 他不是进了 神的殿,吃了陈设饼,也给跟他在一起的人吃吗?这饼除了祭司以外,别的人是不可以吃的。"5 他又对他们说:"人子是安息日的主。"
6 另一个安息日,耶稣进入会堂教导人,在那里有一个人,右手枯干,7 经学家和法利赛人要看他会不会在安息日治病,好找把柄控告他。8 耶稣知道他们的意念,就对那一只手枯干了的人说:"起来,站在当中!"那人就起来站着。9 耶稣对他们说:"我问你们:在安息日哪一样是可以作的呢:作好事还是坏事?救命还是害命?"10 他环视周围所有的人,就对那人说:"伸出你的手来!"他把手一伸,手就复原了。11 他们却大怒,彼此商议怎样对付耶稣。
12 在那些日子,有一次耶稣出去到山上祷告,整夜祷告 神。13 天亮以后,他把门徒叫来,从他们中间挑选了十二个人,称他们为使徒,14 就是西门又给他起名叫彼得,和他弟弟安得烈,以及雅各、约翰、腓力、巴多罗迈、15 马太、多马、亚勒腓的儿子雅各、称为激进派的西门、16 雅各的儿子犹大,和出卖主的加略人犹大。
17 耶稣和他们下了山,站在平地上,有一大群门徒同他在一起,又有一大批从犹太全地、耶路撒冷和推罗、西顿海边来的人。18 他们要听他讲道,也要他们的疾病得医好。还有一些被污灵缠扰的也痊愈了。19 群众都设法摸他,因为有能
力从他身上出来,治好众人。20 耶稣抬头看着门徒,说:
"贫穷的人有福了,
因为 神的国是你们的。
21 饥饿的人有福了,
因为你们要得饱足。
哀哭的人有福了,
因为你们将要喜乐。
22 世人为人子的缘故憎恨你们、排斥你们、辱骂你们,弃绝你们的名好象弃绝恶物,你们就有福了。23 那时你们应该欢喜跳跃,因为你们在天上的赏赐是大的,他们的祖先对待先知也是这样。
24 "然而你们富有的人有祸了,
因为你们已经得了你们的安慰。
25 你们饱足的人有祸了,
因为你们将要饥饿。
你们喜乐的人有祸了,
因为你们将要痛哭。
26 人都说你们好的时候,你们就有祸了,因为你们的祖先对待假先知也是这样。
27 "只是我告诉你们听道的人:当爱你们的仇敌,善待恨你们的人。28 咒诅你们的,要为他们祝福,凌辱你们的,要为他们祷告。29 有人打你一边的脸,把另一边也转给他打;有人拿你的外衣,连内衣也让他拿去。30 向你求的,就给他;有人拿去你的东西,不用再要回来。31 你们愿意人怎样待你们,你们就应当怎样待人。32 如果单爱那些爱你们的人,那有甚么好处呢?罪人也爱那些爱他们的人。33 如果只善待那些善待你们的人,那有甚么好处呢?罪人也会这样行。34 如果借给人,又指望向人收回,那有甚么好处呢?罪人也借给罪人,要如数收回。35 你们要爱仇敌,善待他们;借出去,不要指望偿还;这样你们的赏赐就大了,你们也必作至高者的儿子,因为 神自己也宽待忘恩的和恶人。36 你们要仁慈像你们的父仁慈一样。
37 "你们不要判断人,就必不受判断;不要定人的罪,就必不被定罪;要饶恕人,就必蒙饶恕;38 要给人,就必有给你们的;并且要用十足的升斗,连按带摇,上尖下流地倒在你们怀里;因为你们用甚么升斗量给人,就必用甚么升斗量给你们。"39 耶稣又用比喻对他们说:"瞎子怎能给瞎子领路呢?两个人不都要掉在坑里吗?40 学生不能胜过老师,所有学成的,不过和老师一样。41 为甚么看得见你弟兄眼中的木屑,却想不到自己眼中的梁木呢?42 你不看见自己眼中的梁木,怎能对你弟兄说:‘弟兄,容我除去你眼中的木屑’呢?伪君子啊!先去掉自己眼中的梁木,才能看得清楚,好去掉弟兄眼中的木屑。
43 "因为好树不能结坏果子,坏树不能结好果子。44 凭着果子就可以认出树来。人不能从荆棘上采无花果,也不能从蒺藜里摘葡萄。45 良善的人从心中所存的良善发出良善,邪恶的人从心中所存的邪恶发出邪恶;因为心中所充满的,口里就说出来。
46 "你们为甚么称呼我‘主啊!主啊!’却不遵行我的吩咐呢?47 每一个到我跟前,听我的话并且去行的,我要指示你们他像甚么人。48 他像一个人建造房屋,挖深了地,把根基建在盘石上。大水泛滥的时候,急流冲击那房屋,不能使它动摇,因为它建造得好。49 但那听见而不遵行的,就像人在地上建屋,没有根基,急流一冲,就立刻倒塌,毁坏得很厉害。"