1 以色列全体会众从以琳起行， 在出埃及以后第二个月十五日， 来到以琳和西奈中间汛的旷野那里。 2 以色列全体会众在旷野都向摩西和亚伦发怨言； 3 以色列人对他们说： "我们宁愿在埃及地坐在肉锅旁边， 吃饭吃到饱的时候， 死在耶和华的手里！ 你们倒把我们领出来， 到这旷野， 是要叫这全体会众饿死啊！ " 4 耶和华对摩西说： "看哪， 我要把粮食从天上降给你们； 人民可以出去， 每天收取当天的分量， 我好试验他们是否遵行我的律法。 5 到第六天， 他们把收进来的预备好， 比每天收取的多一倍。" 6 摩西和亚伦对以色列众人说： "今晚你们必定知道是耶和华把你们从埃及地领出来。 7 明早你们必定看见耶和华的荣耀， 因为耶和华听见了你们向他所发的怨言了。我们算什么， 你们竟向我们发怨言呢？" 8 摩西又说： "耶和华晚上必给你们肉吃， 早晨必给你们食物吃饱， 因为耶和华听见了你们埋怨他所说的怨言了。我们算什么？你们的怨言不是向我们发的， 而是向耶和华发的。" 9 摩西对亚伦说： "你要对以色列全体会众说： ‘你们走近耶和华面前， 因为他已经听见了你们的怨言了。’" 10 亚伦对以色列全体会众说话的时候， 他们向着旷野观望， 看见耶和华的荣耀在云中显现出来。 11 耶和华吩咐摩西说： 12 "以色列人的怨言， 我已经听见了。你告诉他们说： ‘黄昏的时候你们必吃肉， 早晨的时候必有食物吃饱； 这样， 你们就知道我耶和华是你们的 神了。’" 13 到了晚上， 有鹌鹑飞上来， 把营都遮盖了； 到了早晨， 营的四周有一层露水。 14 露水上升以后， 就见野地上有细小鳞状的东西， 像小白霜一样细小的东西。 15 以色列人看见了， 就彼此对问说： "这是什么？"原来他们不知道那是什么。摩西对他们说： "这就是耶和华赐给你们吃的食物。 16 耶和华吩咐的话是这样的： ‘你们要按着各人的食量收取， 按着你们的人数为帐幕里的人收取， 一人两公升。’" 17 以色列人就这样行了； 有的多收、有的少收。 18 他们用升斗衡量的时候， 多收的没有剩余， 少收的也不缺乏； 各人按着自己的食量收取。 19 摩西对他们说： "谁也不可把一些留到早晨。" 20 他们却不听摩西的话， 有人把一些留到早晨， 就生虫发臭了。摩西就向他们发怒。 21 他们每天早晨都按着各人的食量去收取； 太阳一发热， 就融化了。 22 到第六日， 他们收取了两倍的食物， 每人四公升； 会众的首领都来告诉摩西。 23 摩西对他们说： "耶和华这样说： ‘明天是安息日， 是向耶和华守的圣安息日。你们要烤的， 就烤吧； 要煮的， 就煮吧； 所有余剩的要自己保存着， 直留到早晨。’" 24 他们就照着摩西吩咐的， 把余剩的留到早晨； 竟然不发臭， 里头也没有生虫。 25 摩西说： "今天吃这个吧， 因为今天是向耶和华守的安息日， 今日你们在田野里必找不着。 26 六天你们可以收取， 但第七天是安息日， 在那一天什么都没有了。" 27 第七天民间有人出去收取， 可是什么也找不着。 28 耶和华对摩西说： "你们拒绝遵守我的诫命和律法， 要到几时呢？ 29 你们看， 耶和华把安息日赐给了你们， 所以第六日他赐给你们两天的食物； 第七天你们各人要住在家里， 谁都不可离开自己的地方。" 30 于是人民在第七天都安息了。 31 以色列家给这食物起名叫"吗哪"， 它像芫荽的种子， 色白， 味道像搀蜜的薄饼。 32 摩西说： "耶和华吩咐的话是这样： 要把满两公升的吗哪保留起来给你们的后代， 好让他们可以看见当日我把你们从埃及地领出来的时候， 在旷野给你们吃的食物。" 33 摩西对亚伦说： "拿一个罐子来， 装满两公升吗哪， 存放在耶和华面前， 保留起来给你们的后代。" 34 亚伦就照着耶和华吩咐摩西的， 把吗哪存留在法柜前。 35 以色列人吃吗哪共四十年， 直到进了有人居住的地方为止； 他们吃吗哪， 直到进入迦南地的边界为止。 36 两公升就是当时的标准量器的十分之一。（"两公升就是当时的标准量器的十分之一"原文作"一俄梅珥就是一伊法的十分之一"）

1 Antrojo mėnesio penkioliktą dieną po to, kai jie paliko Egiptą, visi izraelitai išėjo iš Elimo ir atėjo į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus.2 Visa Izraelio vaikų tauta murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje.3 Jie sakė: "Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu".4 Tada Viešpats tarė Mozei: "Aš jums duosiu duonos iš dangaus. Žmonės teišeina ir tesusirenka dienos davinį, kad išbandyčiau juos, ar jie laikysis mano įstatymo, ar ne.5 O šeštą dieną teprisirenka dvigubai tiek, kiek kasdien prisirinkdavo".6 Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: "Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.7 Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?8 Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą­duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį".9 Tada Mozė tarė Aaronui: "Sakyk visiems izraelitams: ‘Priartėkite prie Viešpaties, nes Jis išgirdo jūsų murmėjimą’ ".10 Aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė Viešpaties šlovę debesyje.11 Viešpats kalbėjo Mozei:12 "Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ".13 Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa.14 Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės.15 Tai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: "Kas čia?" Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: "Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui.16 Štai ką Viešpats įsakė: ‘Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’ ".17 Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau.18 Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti.19 Mozė jiems sakė: "Nė vienas tenepalieka nieko rytojui".20 Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų.21 Kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.22 Šeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei.23 Jis sakė jiems: "Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’ ".24 Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.25 Po to Mozė tarė: "Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.26 Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite".27 Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.28 Viešpats tarė Mozei: "Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?29 Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną".30 Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.31 Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi.32 Mozė paskelbė Viešpaties įsakymą: "Prisipilkite omerą manos, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau iš Egipto".33 Mozė sakė Aaronui: "Paimk indą, supilk į jį vieną omerą manos ir jį padėk Viešpaties akivaizdoje, kad išliktų būsimoms kartoms".34 Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip Aaronas padėjo indą palapinės švenčiausioje vietoje.35 Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.36 Omeras yra dešimtoji efos dalis.