1 耶和华对摩西说： "你要到法老那里去， 对他说： ‘耶和华希伯来人的 神这样说： "让我的人民离开这里， 使他们可以事奉我。" 2 如果你拒绝他们离开这里， 仍然强留他们， 3 看哪， 耶和华的手必用严重的瘟疫加在你田间的牲畜身上， 加在马、驴、骆驼、牛群、羊群身上。 4 耶和华必把以色列的牲畜和埃及人的牲畜分别出来； 所有属于以色列人的， 一只也不死去。’" 5 耶和华就定了时候， 说： "明天耶和华必在此地行这事。" 6 第二天， 耶和华就行了这事， 埃及人全部的牲畜都死了； 可是属于以色列人的牲畜， 一只也没有死去。 7 法老派人去看， 果然看见属于以色列人的牲畜， 连一只也没有死去。法老的心还是刚硬， 不肯让以色列人离开。 8 耶和华对摩西和亚伦说： "你们要两手拿满炉灰， 摩西要在法老眼前把炉灰向天上扬起来。 9 这炉灰必在埃及全地变为微尘， 在埃及全地的人和牲畜身上就必生出疹病和脓疮。" 10 摩西和亚伦取了炉灰， 站在法老面前； 摩西把炉灰向天上扬起来， 人和牲畜身上就生出了疹病和脓疮。 11 众术士因为生了疮的缘故， 不能站在摩西的面前； 因为众术士和所有埃及人身上都生了疮。 12 耶和华使法老心里刚硬， 他就不肯听摩西和亚伦的话， 就像耶和华对摩西所说的。 13 耶和华对摩西说： "你要清早起来， 站在法老面前， 对他说： ‘耶和华希伯来人的 神这样说： "让我的人民离开这里， 使他们可以事奉我。 14 因为这一次我要降下我的一切灾祸， 打击你和你的臣仆及人民， 为要使你知道在全地上没有神像我的。 15 如果我现在伸手用瘟疫击打你和你的人民， 你就早已从地上消灭了。 16 然而我使你存留， 是为了使你看见我的能力， 并且在全地上传讲我的名。 17 你仍然向我的人民自高， 不让他们离开吗？ 18 看哪， 明天大约这个时候， 我必降下极重的冰雹， 在埃及自建国以来， 直到现在， 未曾有过这样的冰雹的。 19 所以， 你现在要派人去， 把你的牲畜和田间所有属于你的， 都收聚到安全的地方； 因为凡在田间发现的人和牲畜而不收回家里去的， 冰雹必落在他们身上， 他们就必死亡。"’" 20 法老的臣仆中有惧怕耶和华这话的， 就叫他的仆人和牲畜进屋里来。 21 但那不把耶和华这话放在心上的， 却把他的仆人和牲畜留在田里。 22 耶和华对摩西说： "你要向天伸杖， 使埃及全地都有冰雹， 落在人身上、在牲畜身上和埃及地田间所有的蔬菜上。" 23 摩西把手杖向天一伸， 耶和华就打雷（"打雷"原文作" 神的声音"）下雹， 有火落在地上； 耶和华使冰雹降在埃及地上。 24 那时有了冰雹， 冰雹与火混杂在一起， 十分严重； 埃及全地自从建国以来， 未曾有过这样的冰雹。 25 在埃及全地， 冰雹把田间的一切， 连人和牲畜都击打了； 冰雹又把田间的一切蔬菜击打了， 也把田间的一切树木打断了。 26 只有在以色列人所在的歌珊地， 没有冰雹。 27 于是， 法老把摩西和亚伦召了来， 对他们说： "这一次我犯了罪了； 耶和华是公义的， 我和我的人民是有罪的。 28 请你们祈求耶和华吧， 因为这雷声和冰雹已经够了； 我决意让你们离开， 你们不可再留在这里。" 29 摩西回答法老： "我一出城， 就必向耶和华伸手祷告， 雷声就必止住， 也不再有冰雹了， 好使你知道大地是属于耶和华的。 30 至于你和你的臣仆， 我知道你们在耶和华 神的面前还是没有惧怕的心。" 31 那时， 麻和大麦被冰雹击打了， 因为大麦已经吐穗， 麻也开了花。 32 只是小麦和粗麦却没有被击打， 因为它们还没有长成。 33 摩西离开法老出城去了， 就向耶和华伸手祷告， 雷声和冰雹就止住了， 雨也不再倾倒在地上了。 34 法老看见雨水、冰雹和雷声都止住了， 就更加犯罪， 他和他的臣仆都心里刚硬。 35 法老的心刚硬， 不肯让以色列人离开， 就像耶和华借着摩西所说的。

1 Viešpats sakė Mozei: "Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!2 Jei jų neišleisi ir nepaliausi jų laikęs,3 Viešpaties ranka bus ant tavo lauke besiganančių gyvulių: arklių, asilų, kupranugarių, avių ir galvijų­bus labai sunkus maras.4 Viešpats atskirs izraelitų ir egiptiečių gyvulius; niekas nežus, kas priklauso izraelitams’ ".5 Ir Viešpats paskyrė laiką, sakydamas: "Rytoj Viešpats įvykdys šitą dalyką krašte!"6 Kitą rytą Viešpats įvykdė tai: visi egiptiečių gyvuliai nugaišo, bet iš izraelitų gyvulių nepražuvo nė vienas.7 Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos.8 Tada Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: "Imkite pilnas saujas pelenų iš krosnies ir Mozė teberia juos į orą faraono akivaizdoje.9 Jie taps dulkėmis visoje Egipto šalyje, ir ant žmonių bei gyvulių iškils votys su pūslėmis".10 Jie pasiėmė pelenų iš krosnies ir, atsistoję prieš faraoną, išbėrė juos į orą. Ir atsirado votys ant žmonių ir gyvulių.11 Žyniai negalėjo pasirodyti Mozei, nes votys buvo ant jų ir visų egiptiečių.12 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.13 Tada Viešpats tarė Mozei: "Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti.14 Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje.15 Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus.16 Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.17 Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos.18 Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos.19 Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus’ ".20 Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius.21 O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.22 Viešpats tarė Mozei: "Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos".23 Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę.24 Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi.25 Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius.26 Tik Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos.27 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: "Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę.28 Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu".29 Mozė jam atsakė: "Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė.30 Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo".31 Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo.32 Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta.33 Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs.34 Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais.35 Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.