1 他们走近耶路撒冷， 到了伯法其和伯大尼， 来到橄榄山那里， 耶稣派了两个门徒， 2 对他们说： "你们往对面的村子里去， 一进去， 就会看见一头小驴拴在那里， 是没有人骑过的， 把它解开牵来。 3 如果有人问你们： ‘为什么这样作？’你们就说： ‘主需要它， 并且很快会送还到这里来。’" 4 门徒去了， 就发现一头小驴， 拴在门外的街上， 就把它解开。 5 站在那里的人有的问他们说： "你们为什么解它？" 6 门徒照着耶稣所说的话回答他们， 那些人就让他们牵走了。 7 门徒把小驴牵到耶稣那里， 把自己的衣服搭在上面， 耶稣就骑了上去。 8 许多人把衣服铺在路上， 还有人从田野里砍了些树枝也铺在路上。 9 前行后随的人都喊着说： "‘和散那’， 奉主名来的是应当称颂的！ 10 那将要来临的， 我们祖先大卫的国是应当称颂的！ 高天之上当唱‘和散那’！ " 11 耶稣到了耶路撒冷， 进入圣殿， 察看了一切， 因为时候已经不早， 就和十二门徒出城往伯大尼去。 12 第二天他们从伯大尼出来， 耶稣饿了。 13 他远远看见一棵长满了叶子的无花果树， 就走过去， 看看是否可以在树上找到什么。到了树下， 除了叶子什么也找不着， 因为这不是收无花果的时候。 14 耶稣对树说： "永远再没有人吃你的果子了！ "他的门徒也听见了。 15 他们来到耶路撒冷。耶稣进了圣殿， 就把殿里作买卖的人赶走， 又推倒找换银钱的人的桌子， 和卖鸽子的人的凳子； 16 不许人拿着器皿穿过圣殿。 17 他又教训众人说： "经上不是写着‘我的殿要称为万国祷告的殿’吗？你们竟把它弄成贼窝了。" 18 祭司长和经学家听见了， 就想办法怎样除掉耶稣， 却又怕他， 因为群众都希奇他的教训。 19 到了晚上， 他们就到城外去。 20 早晨， 他们经过的时候， 看见那棵无花果树连根都枯萎了。 21 彼得想起来就对耶稣说： "拉比， 请看， 你所咒诅的无花果树， 已经枯萎了。" 22 耶稣回答他们： "你们对 神要有信心（"你们对 神要有信心"有些抄本作"如果你们对 神有信心"）。 23 我实在告诉你们， 无论什么人对这座山说‘移开， 投到海里’， 只要他心里不怀疑， 相信他所说的一定能够成就， 就必给他成就。 24 所以我告诉你们， 凡是你们祷告祈求的， 只要相信能够得到， 就必得到。 25 你们站着祷告的时候， 如果有谁得罪了你们， 就该饶恕他， 好使你们的天父也饶恕你们的过犯。" 26 （有些抄本有第26节： "如果你们不饶恕人， 你们的天父也必不饶恕你们的过犯。"） 27 他们又来到耶路撒冷。耶稣在殿里行走的时候， 祭司长、经学家和长老来到他跟前， 28 问他： "你凭什么权柄作这些事？谁给你权柄作这些事？" 29 耶稣对他们说： "我要问你们一句话， 你们回答了我， 我就告诉你们我凭什么权柄作这些事。 30 约翰的洗礼是从天上来的， 还是从人来的呢？你们回答我吧。" 31 他们就彼此议论： "如果我们说‘是从天上来的’， 他就会说‘那你们为什么不信他呢？’ 32 如果我们说‘是从人来的’......"他们害怕群众， 因为众人都认为约翰的确是先知。 33 于是他们回答耶稣： "我们不知道。"耶稣对他们说： "我也不告诉你们我凭什么权柄作这些事。"

1 Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,2 liepdamas: "Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite".3 Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.4 Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.5 Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: "Ką darote, kam atrišate asilaitį?"6 O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.7 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.8 Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.9 Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: "Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!10 Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!"11 Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,­ kadangi buvo jau vakaro valanda,­Jis su dvylika išėjo į Betaniją.12 Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.13 Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.14 Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: "Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!" Jo mokiniai tai girdėjo.15 Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus16 ir neleido nešti prekių per šventyklą.17 Jis mokė, sakydamas jiems: "Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ".18 Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.19 Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.20 Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.21 Prisiminęs Petras tarė Jėzui: "Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!"22 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: "Turėkite tikėjimą Dievu!23 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,­jis turės, ką besakytų.24 Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite.25 Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.26 Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų".27 Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų28 ir klausė: "Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?"29 Jėzus jiems atsakė: "Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.30 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!"31 Jie samprotavo tarpusavy: "Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’32 O jei pasakysime­iš žmonių..." Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.33 Todėl jie atsakė Jėzui: "Mes nežinome". Tada Jėzus tarė: "Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau".