1 耶稣又对他们说： "我实在告诉你们， 站在这里的， 有人在没有尝过死味以前， 必定看见 神的国带着能力降临。" 2 过了六天， 耶稣带着彼得、雅各、约翰， 领他们悄悄地上了高山， 在他们面前改变了形象。 3 他的衣服闪耀发光， 极其洁白， 地上漂布的没有能漂得这样白的。 4 又有以利亚和摩西向他们显现， 并且跟耶稣谈话。 5 彼得对耶稣说： "拉比， 我们在这里真好！ 我们可以搭三个帐棚， 一个为你， 一个为摩西， 一个为以利亚。" 6 彼得不知道该说什么才好， 因为他们都非常害怕。 7 有一片云彩来， 笼罩他们， 又有声音从云中出来： "这是我的爱子， 你们要听他。" 8 门徒立刻周围观看， 再也看不见别的人， 只见耶稣单独和他们在一起。 9 他们下山的时候， 耶稣吩咐他们， 人子从死人中复活之前， 不要把所看见的告诉人。 10 门徒把这句话记在心里， 又彼此讨论从死人中复活是什么意思。 11 他们就问耶稣： "经学家为什么说以利亚必须先来呢？" 12 耶稣说： "以利亚固然要先来复兴一切， 但圣经为什么又记载人子要受许多苦， 被人藐视呢？ 13 其实我告诉你们， 以利亚已经来了， 他们却任意待他， 正如经上指着他所说的。" 14 他们回到门徒那里， 看见一大群人围着他们， 又有经学家和他们辩论。 15 众人看见了耶稣， 都很惊奇， 就跑上前去向他问安。 16 他问他们： "你们和他们辩论什么？" 17 群众当中有一个回答他： "老师， 我把我的儿子带到你这里来， 他被哑巴鬼附着。 18 无论在哪里， 鬼抓住他， 把他摔倒， 他就口吐白沫， 咬牙切齿， 浑身僵硬。我请你的门徒把鬼赶出去， 他们却办不到。" 19 耶稣回答他们： "唉！ 不信的世代啊！ 我跟你们在一起到几时呢？我要忍受你们到几时呢？把他带到我这里来吧。" 20 他们就把孩子带到他跟前。那鬼一见耶稣， 就立刻使孩子抽了一阵疯， 倒在地上， 流着唾沫打滚。 21 耶稣问他父亲： "这事临到他有多久了？"他说： "从小就是这样。 22 鬼常常把他扔在火里水中， 要毁灭他。如果你能作什么， 求你可怜我们， 帮助我们。" 23 耶稣对他说： "‘如果你能’（"如果你能"有些抄本作"你若能信"）──对于信的人， 什么都能！ " 24 孩子的父亲立刻喊着说： "我信！ 但我的信心不够， 求你帮助我。" 25 耶稣看见群众围拢了来， 就斥责那污鬼说： "聋哑的鬼， 我吩咐你从他身上出来， 不要再进去。" 26 那鬼大声喊叫， 使孩子重重地抽了一阵疯， 就出来了。孩子好像死了一样， 所以许多人都说： "他死了！ " 27 但耶稣拉着他的手， 扶他起来， 他就站起来了。 28 耶稣进了屋子， 门徒私下问他说： "为什么我们不能把那污鬼赶出去呢？" 29 耶稣对他们说： "这一类的鬼， 非用祷告是赶不出去的。" 30 他们从那里出去， 经过加利利， 耶稣不想让人知道， 31 因为他正在教导门徒。他又对他们说： "人子将要被交在人的手里， 他们要杀害他， 死后三天他要复活。" 32 门徒不明白这话， 又不敢问他。 33 他们来到迦百农。在屋里的时候， 耶稣问他们： "你们在路上争论什么？" 34 门徒一声不响， 因为他们在路上彼此争论谁为大。 35 耶稣坐下， 叫十二门徒来， 对他们说： "谁想为首， 就该作众人中最末的一个， 作众人的仆人。" 36 于是拉过一个小孩子来， 叫他站在门徒中间， 又把他抱起来， 对他们说： 37 "凡因我的名接待一个这样的小孩子的， 就是接待我； 凡接待我的， 不是接待我， 而是接待那差我来的。" 38 约翰对耶稣说： "老师， 我们看见有一个人奉你的名赶鬼， 就禁止他， 因为他不跟从我们。" 39 耶稣说： "不要禁止他， 因为没有人能奉我的名行了神迹， 又立刻毁谤我。 40 不反对我们的， 就是赞成我们的。 41 无论谁因你们有属基督的名分， 给你们一杯水喝的， 我实在告诉你们， 他决不会失掉赏赐。 42 "如果有人使一个信我的小弟兄犯罪， 倒不如在他的颈项上拴一块大磨石投在海里。 43 如果你的一只手使你犯罪， 就把它砍下来。你身体残废进永生， 总比有两只手下到地狱， 进入那不灭的火里好得多。 44 （有些抄本有第44节： "在那里虫是不死的， 火是不灭的。"） 45 如果你的一只脚使你犯罪， 就把它砍下来。你瘸腿进永生， 总比你有两只脚而被丢在地狱里好得多。 46 （有些抄本有第46节： "在那里虫是不死的， 火是不灭的。"） 47 如果你的一只眼睛使你犯罪， 就把它挖出来。你只有一只眼睛进 神的国， 总比你有两只眼睛而被丢在地狱里好得多， 48 在那里虫是不死的， 火是不灭的。 49 每一个人必被火当盐来腌。（有些抄本在此有"各祭物必用盐来腌"一句； 也有些抄本只有附注的一句， 而没有正文的一句） 50 盐是好的， 但如果失了味， 可以用什么使它再咸呢？你们自己里面应当有盐， 彼此和睦。"

1 Jis jiems kalbėjo: "Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe".2 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai į aukštą kalną. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje.3 Jo drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.4 Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, ir jie kalbėjosi su Jėzumi.5 Petras tarė Jėzui: "Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui".6 Jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo labai persigandę.7 Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Jo klausykite!"8 Ir tuojau apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie matė, kol Žmogaus Sūnus neprisikels iš numirusių.10 Jie įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia "prisikelti iš numirusių".11 Jie klausė Jį: "Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?"12 Jėzus jiems atsakė: "Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas?13 Todėl sakau jums: Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjo­taip, kaip apie jį parašyta".14 Sugrįžęs pas mokinius, Jis pamatė apie juos susirinkusią didelę minią ir besiginčijančius su jais Rašto žinovus.15 Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo Jį pasveikinti.16 Jis paklausė Rašto žinovų: "Apie ką ginčijatės su jais?"17 Vienas iš minios Jam atsakė: "Mokytojau, aš atvedžiau pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią.18 Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė".19 Tada Jėzus tarė: "O netikinti karta! Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!"20 Jie atvedė. Vos Jį pamačiusi, dvasia pradėjo tąsyti berniuką; šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs raičiojosi.21 Jėzus paklausė tėvą: "Ar seniai jam taip darosi?" Šis atsakė: "Nuo pat vaikystės.22 Dvasia dažnai įstumdavo jį į vandenį ir į ugnį, norėdama nužudyti. Bet, jei ką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!"23 Jėzus jam atsakė: "Jei gali tikėti, viskas įmanoma tikinčiam!"24 Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: "Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!"25 Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: "Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!"26 Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: "Jis mirė".27 Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo.28 Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni, klausė: "Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?"29 Jis atsakė: "Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku".30 Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.31 Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: "Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels".32 Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet bijojo Jį klausti.33 Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: "Apie ką kalbėjotės kelyje?"34 Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.35 Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: "Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!"36 Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems:37 "Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė".38 Jonas Jam tarė: "Mokytojau, mes matėme vieną, kuris nevaikščioja su mumis, bet Tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis mūsų neseka".39 Jėzus atsakė: "Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti.40 Kas ne prieš mus, tas už mus.41 Kas duos jums atsigerti taurę vandens mano vardu dėl to, kad priklausote Kristui, iš tiesų sakau jums, tas nepraras savo atlygio".42 "Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.43 Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,­nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį,44 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.45 Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį,46 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.47 Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,­išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą,48 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.49 Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta.50 Druska­geras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy".