1 Then Pilate therefore took Jesus and scourged {him}.

2 And the soldiers having plaited a crown of thorns put it on his head, and put a purple robe on him,

3 and came to him and said, Hail, king of the Jews! and gave him blows on the face.

4 And Pilate went out again and says to them, Lo, I bring him out to you, that ye may know that I find in him no fault whatever.

5 (Jesus therefore went forth without, wearing the crown of thorn, and the purple robe.) And he says to them, Behold the man!

6 When therefore the chief priests and the officers saw him they cried out saying, Crucify, crucify {him}. Pilate says to them, Take him ye and crucify {him}, for I find no fault in him.

7 The Jews answered him, We have a law, and according to {our} law he ought to die, because he made himself Son of God.

8 When Pilate therefore heard this word, he was the rather afraid,

9 and went into the praetorium again and says to Jesus, Whence art thou? But Jesus gave him no answer.

10 Pilate therefore says to him, Speakest thou not to *me*? Dost thou not know that I have authority to release thee and have authority to crucify thee?

11 Jesus answered, Thou hadst no authority whatever against me if it were not given to thee from above. On this account he that has delivered me up to thee has {the} greater sin.

12 From this time Pilate sought to release him; but the Jews cried out saying, If thou releasest this {man}, thou art not a friend to Caesar. Every one making himself a king speaks against Caesar.

13 Pilate therefore, having heard these words, led Jesus out and sat down upon {the} judgment-seat, at a place called Pavement, but in Hebrew Gabbatha;

14 (now it was {the} preparation of the passover; it was about the sixth hour;) and he says to the Jews, Behold your king!

15 But they cried out, Take {him} away, take {him} away, crucify him. Pilate says to them, Shall I crucify your king? The chief priests answered, We have no king but Caesar.

16 Then therefore he delivered him up to them, that he might be crucified; and they took Jesus and led him away.

17 And he went out, bearing his cross, to the place called {place} of a skull, which is called in Hebrew, Golgotha;

18 where they crucified him, and with him two others, {one} on this side, and {one} on that, and Jesus in the middle.

19 And Pilate wrote a title also and put it on the cross. But there was written: Jesus the Nazaraean, the King of the Jews.

20 This title therefore many of the Jews read, for the place of the city where Jesus was crucified was near; and it was written in Hebrew, Greek, Latin.

21 The chief priests of the Jews therefore said to Pilate, Do not write, The king of the Jews, but that *he* said, I am king of the Jews.

22 Pilate answered, What I have written, I have written.

23 The soldiers therefore, when they had crucified Jesus, took his clothes, and made four parts, to each soldier a part, and the body-coat; but the body-coat was seamless, woven through the whole from the top.

24 They said therefore to one another, Let us not rend it, but let us cast lots for it, whose it shall be; that the scripture might be fulfilled which says, They parted my garments among themselves, and on my vesture they cast lots. The soldiers therefore did these things.

25 And by the cross of Jesus stood his mother, and the sister of his mother, Mary the {wife} of Clopas, and Mary of Magdala.

26 Jesus therefore, seeing his mother, and the disciple standing by, whom he loved, says to his mother, Woman, behold thy son.

27 Then he says unto the disciple, Behold thy mother. And from that hour the disciple took her to his own home.

28 After this, Jesus, knowing that all things were now finished, that the scripture might be fulfilled, says, I thirst.

29 There was a vessel therefore there full of vinegar, and having filled a sponge with vinegar, and putting hyssop round it, they put it up to his mouth.

30 When therefore Jesus had received the vinegar, he said, It is finished; and having bowed his head, he delivered up his spirit.

31 The Jews therefore, that the bodies might not remain on the cross on the sabbath, for it was {the} preparation, (for the day of that sabbath was a great {day},) demanded of Pilate that their legs might be broken and they taken away.

32 The soldiers therefore came and broke the legs of the first and of the other that had been crucified with him;

33 but coming to Jesus, when they saw that he was already dead they did not break his legs,

34 but one of the soldiers pierced his side with a spear, and immediately there came out blood and water.

35 And he who saw it bears witness, and his witness is true, and he knows that he says true that ye also may believe.

36 For these things took place that the scripture might be fulfilled, Not a bone of him shall be broken.

37 And again another scripture says, They shall look on him whom they pierced.

38 And after these things Joseph of Arimathaea, who was a disciple of Jesus, but secretly through fear of the Jews, demanded of Pilate that he might take the body of Jesus: and Pilate allowed it. He came therefore and took away the body of Jesus.

39 And Nicodemus also, who at first came to Jesus by night, came, bringing a mixture of myrrh and aloes, about a hundred pounds {weight}.

40 They took therefore the body of Jesus and bound it up in linen with the spices, as it is the custom with the Jews to prepare for burial.

41 But there was in the place where he had been crucified a garden, and in the garden a new tomb in which no one had ever been laid.

42 There therefore, on account of the preparation of the Jews, because the tomb was near, they laid Jesus.

1 Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų.

2 Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste

3 ir sakė: "Sveikas, žydų karaliau!" Ir daužė Jam per veidą.

4 O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: "Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės".

5 Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: "Štai žmogus!"

6 Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: "Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!" Pilotas jiems sako: "Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės".

7 Žydai jam atsakė: "Mes turime Įstatymą, ir pagal mūsų Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi".

8 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando.

9 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: "Iš kur Tu?" Bet Jėzus jam neatsakė.

10 Tada Pilotas Jam tarė: "Tu nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią Tave nukryžiuoti ir turiu valdžią Tave paleisti?"

11 Jėzus atsakė: "Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė".

12 Nuo tol Pilotas stengėsi Jį paleisti, bet žydai šaukė: "Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių".

13 Tai išgirdęs, Pilotas išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę, kuri stovėjo vietoje, vadinamoje "Akmeninis grindinys", hebrajiškai Gabata.

14 Buvo diena prieš Paschą, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: "Štai jūsų karalius!"

15 Bet tie šaukė: "Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!" Pilotas paklausė: "Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?" Aukštieji kunigai atsakė: "Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių".

16 Tada Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė.

17 Nešdamas savo kryžių, Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą.

18 Tenai jie Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje.

19 Pilotas parašė užrašą ir prikalė ant kryžiaus. Buvo parašyta: "Jėzus Nazarietis, žydų karalius".

20 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzų nukryžiavo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai.

21 Žydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: "Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas sakė: Aš esu žydų karalius’ ".

22 Pilotas atsakė: "Ką parašiau, parašiau!"

23 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir pasidalino juos į keturias dalis­kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.

24 Todėl jie tarėsi: "Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks",­kad išsipildytų Raštas: "Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą". Šitaip kareiviai ir padarė.

25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė.

26 Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: "Moterie, štai tavo sūnus!"

27 Paskui tarė mokiniui: "Štai tavo motina!" Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

28 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,­kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: "Trokštu!"

29 Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų.

30 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: "Atlikta!" Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią.

31 Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą,­nes tas sabatas buvo didi diena,­žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.

32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.

33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,

34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

35 Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.

36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: "Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas".

37 Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: "Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė".

38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.

39 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio.

40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys.

41 Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.

42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.