1 Howbeit, Job, I pray thee, hear mine utterances, and hearken to all my words.
2 Behold now, I have opened my mouth, my tongue speaketh in my palate,
3 My words shall be of the uprightness of my heart, and my lips shall utter knowledge purely.
4 The Spirit of *God hath made me, and the breath of the Almighty hath given me life.
5 If thou canst, answer me; array {thy words} before me: take thy stand.
6 Behold, before *God I am as thou; I also am formed out of the clay.
7 Behold, my terror shall not make thee afraid, nor my burden be heavy upon thee.
8 Surely thou hast spoken in my hearing, and I have heard the voice of {thy} words: -
9 I am clean without transgression; I am pure, and there is no iniquity in me;
10 Lo, he findeth occasions of hostility against me, he counteth me for his enemy;
11 He putteth my feet in the stocks, he marketh all my paths.
12 Behold, I will answer thee in this, thou art not right; for +God is greater than man.
13 Why dost thou strive against him? for he giveth not account of any of his matters.
14 For *God speaketh once, and twice, -{and man} perceiveth it not-
15 In a dream, in a vision of the night, when deep sleep falleth upon men, in slumberings upon the bed;
16 Then he openeth men's ears, and sealeth their instruction,
17 That he may withdraw man {from his} work, and hide pride from man.
18 He keepeth back his soul from the pit, and his life from passing away by the sword.
19 He is chastened also with pain upon his bed, and with constant strife in his bones;
20 And his life abhorreth bread, and his soul dainty food;
21 His flesh is consumed away from view, and his bones that were not seen stick out;
22 And his soul draweth near to the pit, and his life to the destroyers.
23 If there be a messenger with him, an interpreter, one among a thousand, to shew unto man his duty;
24 Then he will be gracious unto him, and say, Deliver him from going down to the pit: I have found a ransom.
25 His flesh shall be fresher than in childhood; he shall return to the days of his youth.
26 He shall pray unto +God, and he will receive him with favour; and he shall see his face with shoutings, and he will render unto man his righteousness.
27 He will sing before men, and say, I have sinned, and perverted what was right, and it hath not been requited to me;
28 He hath delivered my soul from going into the pit, and my life shall see the light.
29 Lo, all these {things} worketh *God twice, thrice, with man,
30 To bring back his soul from the pit, that he may be enlightened with the light of the living.
31 Mark well, Job, hearken unto me; be silent, and I will speak.
32 If thou hast anything to say, answer me; speak, for I desire to justify thee.
33 If not, hearken thou unto me; be silent, and I will teach thee wisdom.
1 "Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.
2 Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.
3 Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.
4 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.
5 Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.
6 Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.
7 Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.
8 Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:
9 ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.
10 Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.
11 Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.
12 Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.
13 Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.
14 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.
15 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,
16 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,
17 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.
18 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.
19 Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.
20 Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,
21 jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.
22 Jo siela artėja prie kapo, gyvybėprie mirties.
23 Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,
24 Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.
25 Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.
26 Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
27 Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.
28 Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.
29 Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,
30 norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.
31 Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.
32 Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.
33 Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties".