1 And Job answered and said,

2 Truly ye are the people, and wisdom shall die with you!

3 I also have understanding as well as you; I am not inferior to you; and who knoweth not such things as these?

4 I am to be one that is a derision to his friend, I who call upon +God, and whom he will answer: a derision is the just upright {man}.

5 He that is ready to stumble with the foot is a lamp despised in the thought of him that is at ease.

6 The tents of desolators are in peace, and they that provoke *God are secure; into whose hand +God bringeth.

7 But ask now the beasts, and they shall teach thee; and the fowl of the heavens, and they shall tell thee;

8 Or speak to the earth, and it shall teach thee; and the fishes of the sea shall declare unto thee.

9 Who knoweth not in all these, that the hand of Jehovah hath wrought this?

10 In whose hand is the soul of every living thing, and the spirit of all flesh of man.

11 Doth not the ear try words, as the palate tasteth food?

12 With the aged is wisdom, and in length of days understanding.

13 With him is wisdom and might; he hath counsel and understanding.

14 Behold, he breaketh down, and it is not built again; he shutteth up a man, and there is no opening.

15 Behold, he withholdeth the waters, and they dry up; and he sendeth them out, and they overturn the earth.

16 With him is strength and effectual knowledge; the deceived and the deceiver are his.

17 He leadeth counsellors away spoiled, and judges maketh he fools;

18 He weakeneth the government of kings, and bindeth their loins with a fetter;

19 He leadeth priests away spoiled, and overthroweth the mighty;

20 He depriveth of speech the trusty, and taketh away the judgment of the elders;

21 He poureth contempt upon nobles, and slackeneth the girdle of the mighty;

22 He discovereth deep things out of darkness, and bringeth out into light the shadow of death;

23 He increaseth the nations, and destroyeth them; he spreadeth out the nations, and bringeth them in;

24 He taketh away the understanding of the chiefs of the people of the earth, and causeth them to wander in a pathless waste.

25 They grope in the dark without light, and he maketh them to stagger like a drunkard.

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!

3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

4 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

5 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.

6 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.

7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių­jie tau pasakys.

8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.

9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?

10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

11 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.

12 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.

13 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.

14 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

15 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.

16 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

17 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.

18 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.

19 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.

20 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.

21 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.

22 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.

23 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.

24 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,

25 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti".