1 And Zophar the Naamathite answered and said,

2 Should not the multitude of words be answered? and should a man of much talk be justified?

3 Should thy fictions make men hold their peace? and shouldest thou mock, and no one make {thee} ashamed?

4 For thou sayest, My doctrine is pure, and I am clean in thine eyes.

5 But oh that +God would speak, and open his lips against thee;

6 And that he would shew thee the secrets of wisdom, how that they are the double of what is realised; and know that +God passeth by {much} of thine iniquity!

7 Canst thou by searching find out +God? canst thou find out the Almighty to perfection?

8 {It is as} the heights of heaven; what wilt thou do? deeper than Sheol; what canst thou know?

9 The measure thereof is longer than the earth, and broader than the sea.

10 If he pass by, and shut up, and call to judgment, who can hinder him?

11 For he knoweth vain men, and seeth wickedness when {man} doth not consider it;

12 Yet a senseless man will make bold, though man be born {like} the foal of a wild ass.

13 If thou prepare thy heart and stretch out thy hands toward him,

14 If thou put far away the iniquity which is in thy hand, and let not wrong dwell in thy tents;

15 Surely then shalt thou lift up thy face without spot, and thou shalt be stedfast and shalt not fear:

16 For thou shalt forget misery; as waters that are passed away shalt thou remember it;

17 And life shall arise brighter than noonday; though thou be enshrouded in darkness, thou shalt be as the morning,

18 And thou shalt have confidence, because there shall be hope; and having searched about {thee}, thou shalt take rest in safety.

19 Yea, thou shalt lie down, and none shall make thee afraid; and many shall seek thy favour.

20 But the eyes of the wicked shall fail, and {all} refuge shall vanish from them, and their hope {shall be} the breathing out of life.

1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2 "Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

3 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

4 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

5 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

6 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

7 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

8 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

9 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

10 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

11 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

12 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

14 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

15 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

16 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

17 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

18 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

19 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

20 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis".