1 And Job answered and said,

2 Hear attentively my speech, and let this replace your consolations.

3 Suffer me and I will speak; and after I have spoken, mock on!

4 As for me, is my complaint to a man? or wherefore should not my spirit be impatient?

5 Mark me, and be astonished, and lay the hand upon the mouth.

6 Even when I think {thereon}, I am affrighted, and trembling taketh hold of my flesh.

7 Wherefore do the wicked live, grow old, yea, become mighty in power?

8 Their seed is established with them in their sight, and their offspring before their eyes.

9 Their houses are safe from fear, neither is the rod of +God upon them.

10 Their bull gendereth, and faileth not; their cow calveth, and casteth not her calf.

11 They send forth their little ones like a flock, and their children dance.

12 They shout to the tambour and harp, and rejoice at the sound of the pipe.

13 They spend their days in prosperity, and in a moment go down to Sheol.

14 And they say unto *God, Depart from us, for we desire not the knowledge of thy ways!

15 What is the Almighty that we should serve him? and what are we profited if we pray unto him?

16 Behold, their prosperity is not in their hand. The counsel of the wicked be far from me!

17 How often is the lamp of the wicked put out, and cometh their calamity upon them? Doth he distribute sorrows {to them} in his anger?

18 Do they become as stubble before the wind, and as chaff that the storm carrieth away?

19 +God layeth up {the punishment of} his iniquity for his children; he rewardeth him, and he shall know {it}:

20 His eyes shall see his destruction, and he shall drink of the fury of the Almighty.

21 For what pleasure should he have in his house after him, when the number of his months is cut off?

22 Can any teach *God knowledge? And he it is that judgeth those that are high.

23 One dieth in his full strength, being wholly at ease and quiet;

24 His sides are full of fat, and the marrow of his bones is moistened;

25 And another dieth in bitterness of soul, and hath not tasted good:

26 Together they lie down in the dust, and the worms cover them.

27 Lo, I know your thoughts, and the devices ye wrongfully imagine against me.

28 For ye say, Where is the house of the noble? and where the tent of the dwellings of the wicked?

29 Have ye not asked the wayfarers? and do ye not regard their tokens:

30 That the wicked is reserved for the day of calamity? They are led forth to the day of wrath.

31 Who shall declare his way to his face? and who shall repay him what he hath done?

32 Yet is he carried to the graves, and watch is kept over the tomb.

33 The clods of the valley are sweet unto him; and every man followeth suit after him, as there were innumerable before him.

34 How then comfort ye me in vain? Your answers remain perfidious.

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.

3 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

4 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.

5 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.

6 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.

7 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?

8 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.

9 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

10 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.

11 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.

12 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.

13 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

14 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.

15 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

16 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

17 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

18 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

19 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.

20 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.

21 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?

22 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?

23 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,

24 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

25 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.

26 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.

27 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.

28 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’

29 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,

30 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

31 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

32 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.

33 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.

34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė".