1 And Job answered and said,
2 Of a truth I know it is so; but how can man be just with *God?
3 If he shall choose to strive with him, he cannot answer him one thing of a thousand.
4 He is wise in heart and mighty in strength: who hath hardened himself against him, and had peace?
5 Who removeth mountains, and they know it not, when he overturneth them in his anger;
6 Who shaketh the earth out of its place, and the pillars thereof tremble;
7 Who commandeth the sun, and it riseth not, and he sealeth up the stars;
8 Who alone spreadeth out the heavens, and treadeth upon the high waves of the sea;
9 Who maketh the Bear, Orion, and the Pleiades, and the chambers of the south;
10 Who doeth great things past finding out, and wonders without number.
11 Lo, he goeth by me, and I see {him} not; and he passeth along, and I perceive him not.
12 Behold, he taketh away: who will hinder him? Who will say unto him, What doest thou?
13 +God withdraweth not his anger; the proud helpers stoop under him:
14 How much less shall I answer him, choose out my words {to strive} with him?
15 Whom, though I were righteous, {yet} would I not answer; I would make supplication to my judge.
16 If I had called, and he had answered me, I would not believe that he hearkened to my voice, -
17 He, who crusheth me with a tempest, and multiplieth my wounds without cause.
18 He suffereth me not to take my breath, for he filleth me with bitternesses.
19 Be it a question of strength, lo, {he is} strong; and be it of judgment, who will set me a time?
20 If I justified myself, mine own mouth would condemn me; were I perfect, he would prove me perverse.
21 Were I perfect, {yet} would I not know my soul: I would despise my life.
22 It is all one; therefore I said, he destroyeth the perfect and the wicked.
23 If the scourge kill suddenly, he mocketh at the trial of the innocent.
24 The earth is given over into the hand of the wicked {man}; he covereth the faces of its judges. If not, who then is it?
25 And my days are swifter than a runner: they flee away, they see no good.
26 They pass by like skiffs of reed; as an eagle that swoops upon the prey.
27 If I say, I will forget my complaint, I will leave off my {sad} countenance, and brighten up,
28 I am afraid of all my sorrows; I know that thou wilt not hold me innocent.
29 Be it that I am wicked, why then do I labour in vain?
30 If I washed myself with snow-water, and cleansed my hands in purity,
31 Then wouldest thou plunge me in the ditch, and mine own clothes would abhor me.
32 For he is not a man, as I am, that I should answer him; that we should come together in judgment.
33 There is not an umpire between us, who should lay his hand upon us both.
34 Let him take his rod away from me, and let not his terror make me afraid,
35 {Then} I will speak, and not fear him; but it is not so with me.
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
3 Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
4 Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
5 Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
6 Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
7 Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
8 Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
9 Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
10 Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
11 Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
12 Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
13 Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
14 Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
15 Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
16 Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
17 Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
18 Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
19 Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
20 Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
21 Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
22 Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
23 Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
24 Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
25 Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
26 Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
27 Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
28 tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
29 Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
30 Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
31 Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
32 Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
33 Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
34 O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
35 Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra".