1 Aye, my heart trembleth at this also, and leapeth up out of its place:
2 Hear attentively the roar of his voice, and the murmur going forth from his mouth.
3 He sendeth it forth under the whole heaven, and his lightning unto the ends of the earth.
4 After it a voice roareth: he thundereth with the voice of his excellency, and holdeth not back the flashes when his voice is heard.
5 *God thundereth marvellously with his voice, doing great things which we do not comprehend.
6 For he saith to the snow, Fall on the earth! and to the pouring rain, even the pouring rains of his might.
7 He sealeth up the hand of every man; that all men may know his work.
8 And the wild beast goeth into its lair, and they remain in their dens.
9 From the chamber {of the south} cometh the whirlwind; and cold from the winds of the north.
10 By the breath of *God ice is given; and the breadth of the waters is straitened.
11 Also with plentiful moisture he loadeth the thick clouds, his light dispels the cloud;
12 And they are turned every way by his guidance, that they may do whatsoever he commandeth them upon the face of the circuit of the earth,
13 Whether he cause it to come as a rod, or for his land, or in mercy.
14 Hearken unto this, Job; stand still and discern the wondrous works of *God.
15 Dost thou know how +God hath disposed them, and how he causeth the lightning of his cloud to flash?
16 Dost thou know about the balancings of the clouds, the wondrous works of him that is perfect in knowledge?
17 How thy garments become warm when he quieteth the earth by the south wind?
18 Hast thou with him spread out the sky, firm, like a molten mirror?
19 Teach us what we shall say unto him! We cannot order {our words} by reason of darkness.
20 Shall it be told him if I would speak? if a man {so} say, surely he shall be swallowed up.
21 And now {men} see not the light as it gleameth, it is {hidden} in the skies. But the wind passeth by and cleareth them.
22 From the north cometh gold; with +God is terrible majesty.
23 The Almighty, we cannot find him out: excellent in power, and in judgment, and in abundance of justice, he doth not afflict.
24 Men do therefore fear him: he respecteth not any that are wise of heart.
1 "Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.
2 Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.
3 Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.
4 Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
5 Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.
6 Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
7 Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.
8 Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.
9 Iš pietų ateina audra, iš šiaurėsšaltis.
10 Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.
11 Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.
12 Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.
13 Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.
14 Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
15 Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?
16 Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?
17 Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?
18 Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?
19 Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
20 Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.
21 Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.
22 Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.
23 Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.
24 Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi".