1 But *we* ought, we that are strong, to bear the infirmities of the weak, and not to please ourselves.

2 Let each one of us please his neighbour with a view to what is good, to edification.

3 For the Christ also did not please himself; but according as it is written, The reproaches of them that reproach thee have fallen upon me.

4 For as many things as have been written before have been written for our instruction, that through endurance and through encouragement of the scriptures we might have hope.

5 Now the God of endurance and of encouragement give to you to be like-minded one toward another, according to Christ Jesus;

6 that ye may with one accord, with one mouth, glorify the God and Father of our Lord Jesus Christ.

7 Wherefore receive ye one another, according as the Christ also has received you to {the} glory of God.

8 For I say that Jesus Christ became a minister of {the} circumcision for {the} truth of God, to confirm the promises of the fathers;

9 and that the nations should glorify God for mercy; according as it is written, For this cause I will confess to thee among {the} nations, and will sing to thy name.

10 And again he says, Rejoice, nations, with his people.

11 And again, Praise the Lord, all {ye} nations, and let all the peoples laud him.

12 And again, Esaias says, There shall be the root of Jesse, and one that arises, to rule over {the} nations: in him shall {the} nations hope.

13 Now the God of hope fill you with all joy and peace in believing, so that ye should abound in hope by {the} power of {the} Holy Spirit.

14 But I am persuaded, my brethren, I myself also, concerning you, that yourselves also are full of goodness, filled with all knowledge, able also to admonish one another.

15 But I have written to you the more boldly, {brethren,} in part, as putting you in mind, because of the grace given to me by God,

16 for me to be minister of Christ Jesus to the nations, carrying on as a sacrificial service the {message of} glad tidings of God, in order that the offering up of the nations might be acceptable, sanctified by {the} Holy Spirit.

17 I have therefore {whereof to} boast in Christ Jesus in the things which pertain to God.

18 For I will not dare to speak anything of the things which Christ has not wrought by me, for {the} obedience of {the} nations, by word and deed,

19 in {the} power of signs and wonders, in {the} power of {the} Spirit of God; so that I, from Jerusalem, and in a circuit round to Illyricum, have fully preached the glad tidings of the Christ;

20 and so aiming to announce the glad tidings, not where Christ has been named, that I might not build upon another's foundation;

21 but according as it is written, To whom there was nothing told concerning him, they shall see; and they that have not heard shall understand.

22 Wherefore also I have been often hindered from coming to you.

23 But now, having no longer place in these regions, and having great desire to come to you these many years,

24 whenever I should go to Spain; (for I hope to see you as I go through, and by you to be set forward thither, if first I shall have been in part filled with your company;)

25 but now I go to Jerusalem, ministering to the saints;

26 for Macedonia and Achaia have been well pleased to make a certain contribution for the poor of the saints who {are} in Jerusalem.

27 They have been well pleased indeed, and they are their debtors; for if the nations have participated in their spiritual things, they ought also in fleshly to minister to them.

28 Having finished this therefore, and having sealed to them this fruit, I will set off by you into Spain.

29 But I know that, coming to you, I shall come in {the} fulness of {the} blessing of Christ.

30 But I beseech you, brethren, by our Lord Jesus Christ, and by the love of the Spirit, that ye strive together with me in prayers for me to God;

31 that I may be saved from those that do not believe in Judaea; and that my ministry which {I have} for Jerusalem may be acceptable to the saints;

32 in order that I may come to you in joy by God's will, and that I may be refreshed with you.

33 And the God of peace be with you all. Amen.

1 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.

2 Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.

3 Nes ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet, kaip parašyta: "Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs".

4 O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.

5 Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,

6 kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.

7 Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę.

8 Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams suteiktus pažadus

9 ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: "Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu".

10 Ir vėl sakoma: "Džiaukitės, pagonys, kartu su Jo tauta".

11 Ir dar: "Girkite Viešpatį, visi pagonys, šlovinkite Jį visos tautos".

12 Ir Izaijas vėl sako: "Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys".

13 Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.

14 Aš, mano broliai, esu įsitikinęs, kad jūs esate kupini gerumo, pilni visokio pažinimo ir galite vieni kitus perspėti.

15 Parašiau jums, broliai, kai kur kiek per drąsiai, norėdamas jums priminti, kad dėl Dievo man suteiktos malonės

16 turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.

17 Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais.

18 Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų žodžiu ir darbu;

19 galingais ženklais ir stebuklais, Dievo Dvasios jėga nuo Jeruzalės ir aplinkui, iki Ilyrijos, aš iki galo paskelbiau Kristaus Evangeliją.

20 Be to, kad nestatyčiau ant svetimų pamatų, aš stengiausi skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas,

21 bet, kaip parašyta: "Pamatys tie, kuriems nebuvo apie Jį skelbta, ir supras tie, kurie nebuvo girdėję".

22 Todėl aš ir buvau daug kartų sutrukdytas pas jus atvykti.

23 Bet dabar, neturėdamas vietos šiuose kraštuose ir daugel metų trokšdamas atvykti pas jus,

24 aš apsilankysiu, kai keliausiu į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir tikiuosi, kad jūs palydėsite mane, prieš tai nors kiek pasimėgavusį bendravimu su jumis.

25 Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.

26 Mat Makedonijai ir Achajai buvo malonu padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams.

27 Joms tai labai patiko, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga­patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis.

28 Taigi, baigęs šį reikalą ir jiems saugiai atidavęs, kas surinkta, keliausiu pro jus į Ispaniją.

29 Ir aš esu tikras, kad atvyksiu pas jus Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje.

30 Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,

31 kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems,

32 ir kad pagal Dievo valią atvykčiau pas jus su džiaugsmu ir atsigaivinčiau drauge su jumis.

33 Ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.