1 And Job answered and said, 2 No doubt but ye are the people, and wisdom shall die with you. 3 But I have understanding as well as you; I am not inferior to you: yea, who knoweth not such things as these? 4 I am as one mocked of his neighbour, who calleth upon God, and he answereth him: the just upright man is laughed to scorn. 5 He that is ready to slip with his feet is as a lamp despised in the thought of him that is at ease.

6 The tabernacles of robbers prosper, and they that provoke God are secure; into whose hand God bringeth abundantly. 7 But ask now the beasts, and they shall teach thee; and the fowls of the air, and they shall tell thee: 8 Or speak to the earth, and it shall teach thee: and the fishes of the sea shall declare unto thee. 9 Who knoweth not in all these that the hand of the LORD hath wrought this? 10 In whose hand is the soul of every living thing, and the breath of all mankind. 11 Doth not the ear try words? and the mouth taste his meat?

12 With the ancient is wisdom; and in length of days understanding. 13 With him is wisdom and strength, he hath counsel and understanding. 14 Behold, he breaketh down, and it cannot be built again: he shutteth up a man, and there can be no opening. 15 Behold, he withholdeth the waters, and they dry up: also he sendeth them out, and they overturn the earth. 16 With him is strength and wisdom: the deceived and the deceiver are his. 17 He leadeth counsellors away spoiled, and maketh the judges fools. 18 He looseth the bond of kings, and girdeth their loins with a girdle. 19 He leadeth princes away spoiled, and overthroweth the mighty. 20 He removeth away the speech of the trusty, and taketh away the understanding of the aged. 21 He poureth contempt upon princes, and weakeneth the strength of the mighty. 22 He discovereth deep things out of darkness, and bringeth out to light the shadow of death. 23 He increaseth the nations, and destroyeth them: he enlargeth the nations, and straiteneth them again. 24 He taketh away the heart of the chief of the people of the earth, and causeth them to wander in a wilderness where there is no way. 25 They grope in the dark without light, and he maketh them to stagger like a drunken man.

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!

3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

4 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

5 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.

6 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.

7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių­jie tau pasakys.

8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.

9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?

10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

11 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.

12 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.

13 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.

14 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

15 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.

16 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

17 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.

18 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.

19 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.

20 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.

21 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.

22 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.

23 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.

24 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,

25 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti".