1 Then Job answered and said, 2 Even to day is my complaint bitter: my stroke is heavier than my groaning. 3 Oh that I knew where I might find him! that I might come even to his seat! 4 I would order my cause before him, and fill my mouth with arguments. 5 I would know the words which he would answer me, and understand what he would say unto me. 6 Will he plead against me with his great power? No; but he would put strength in me. 7 There the righteous might dispute with him; so should I be delivered for ever from my judge.

8 Behold, I go forward, but he is not there; and backward, but I cannot perceive him: 9 On the left hand, where he doth work, but I cannot behold him: he hideth himself on the right hand, that I cannot see him: 10 But he knoweth the way that I take: when he hath tried me, I shall come forth as gold. 11 My foot hath held his steps, his way have I kept, and not declined. 12 Neither have I gone back from the commandment of his lips; I have esteemed the words of his mouth more than my necessary food.

13 But he is in one mind, and who can turn him? and what his soul desireth, even that he doeth. 14 For he performeth the thing that is appointed for me: and many such things are with him. 15 Therefore am I troubled at his presence: when I consider, I am afraid of him. 16 For God maketh my heart soft, and the Almighty troubleth me: 17 Because I was not cut off before the darkness, neither hath he covered the darkness from my face.

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.

3 O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!

4 Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.

5 Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.

6 Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.

7 Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.

8 Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.

9 Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.

10 Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.

11 Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.

12 Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.

13 Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.

14 Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.

15 Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.

16 Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.

17 Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido".