1 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

2 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

3 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

4 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

5 Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

6 Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

7 Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

8 Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

9 Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

10 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

11 Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja.

12 Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis.

13 Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

14 Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

15 Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

16 Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

17 Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

18 Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

19 Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

20 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

21 Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

22 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

23 Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

25 Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

1 O filho sábio ouve a instrução do pai; mas o escarnecedor não escuta a repreensão.

2 Do fruto da boca o homem come o bem; mas o apetite dos prevaricadores alimenta-se da violência.

3 O que guarda a sua boca preserva a sua vida; mas o que muito abre os seus lábios traz sobre si a ruína.

4 O preguiçoso deseja, e coisa nenhuma alcança; mas o desejo do diligente será satisfeito.

5 O justo odeia a palavra mentirosa, mas o ímpio se faz odioso e se cobre de vergonha.

6 A justiça guarda ao que é reto no seu caminho; mas a perversidade transtorna o pecador.

7 Há quem se faça rico, não tendo coisa alguma; e quem se faça pobre, tendo grande riqueza.

8 O resgate da vida do homem são as suas riquezas; mas o pobre não tem meio de se resgatar.

9 A luz dos justos alegra; porem a lâmpada dos ímpios se apagará.

10 Da soberba só provém a contenda; mas com os que se aconselham se acha a sabedoria.

11 A riqueza adquirida às pressas diminuíra; mas quem a ajunta pouco a pouco terá aumento.

12 A esperança adiada entristece o coração; mas o desejo cumprido é árvore devida.

13 O que despreza a palavra traz sobre si a destruição; mas o que teme o mandamento será galardoado.

14 O ensino do sábio é uma fonte devida para desviar dos laços da morte.

15 O bom senso alcança favor; mas o caminho dos prevaricadores é áspero:

16 Em tudo o homem prudente procede com conhecimento; mas o tolo espraia a sua insensatez.

17 O mensageiro perverso faz cair no mal; mas o embaixador fiel traz saúde.

18 Pobreza e afronta virão ao que rejeita a correção; mas o que guarda a repreensão será honrado.

19 O desejo que se cumpre deleita a alma; mas apartar-se do ma e abominação para os tolos.

20 Quem anda com os sábios será sábio; mas o companheiro dos tolos sofre aflição.

21 O mal persegue os pecadores; mas os justos são galardoados com o bem.

22 O homem de bem deixa uma herança aos filhos de seus filhos; a riqueza do pecador, porém, é reservada para o justo.

23 Abundância de mantimento há, na lavoura do pobre; mas se perde por falta de juízo.

24 Aquele que poupa a vara aborrece a seu filho; mas quem o ama, a seu tempo o castiga.

25 O justo come e fica satisfeito; mas o apetite dos ímpios nunca se satisfaz.