1 Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:

2 "Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

3 Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

4 Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

5 kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

6 Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

7 Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

8 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

9 Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

10 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

11 Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

12 Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

13 Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

14 Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

15 Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

16 Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

17 Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

18 Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

19 Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

20 Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

21 Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

22 Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai.

23 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

24 Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

25 Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

26 Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

27 Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

28 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

29 ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

30 Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

31 Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose".

1 As palavras do rei Lemuel, rei de Massá, que lhe ensinou sua mãe.

2 Que te direi, filho meu? e que te direi, ó filho do meu ventre? e que te direi, ó filho dos meus votos?

3 Não dês às mulheres a tua força, nem os teus caminhos às que destroem os reis.

4 Não é dos reis, ó Lemuel, não é dos reis beber vinho, nem dos príncipes desejar bebida forte;

5 para que não bebam, e se esqueçam da lei, e pervertam o direito de quem anda aflito.

6 Dai bebida forte ao que está para perecer, e o vinho ao que está em amargura de espírito.

7 Bebam e se esqueçam da sua pobreza, e da sua miséria não se lembrem mais.

8 Abre a tua boca a favor do mudo, a favor do direito de todos os desamparados.

9 Abre a tua boca; julga retamente, e faze justiça aos pobres e aos necessitados.

10 Álefe. Mulher virtuosa, quem a pode achar? Pois o seu valor muito excede ao de jóias preciosas.

11 Bete. O coração do seu marido confia nela, e não lhe haverá falta de lucro.

12 Guímel. Ela lhe faz bem, e não mal, todos os dias da sua vida.

13 Dálete. Ela busca lã e linho, e trabalha de boa vontade com as mãos.

14 Hê. É como os navios do negociante; de longe traz o seu pão.

15 Vave. E quando ainda está escuro, ela se levanta, e dá mantimento à sua casa, e a tarefa às suas servas.

16 Zaine. Considera um campo, e compra-o; planta uma vinha com o fruto de suas mãos.

17 Hete. Cinge os seus lombos de força, e fortalece os seus braços.

18 Tete. Prova e vê que é boa a sua mercadoria; e a sua lâmpada não se apaga de noite.

19 Iode. Estende as mãos ao fuso, e as suas mãos pegam na roca.

20 Cafe. Abre a mão para o pobre; sim, ao necessitado estende as suas mãos.

21 Lâmede. Não tem medo da neve pela sua família; pois todos os da sua casa estão vestidos de escarlate.

22 Meme. Faz para si cobertas; de linho fino e de púrpura é o seu vestido.

23 Nune. Conhece-se o seu marido nas portas, quando se assenta entre os anciãos da terra.

24 Sâmerue. Faz vestidos de linho, e vende-os, e entrega cintas aos mercadores.

25 Aine. A força e a dignidade são os seus vestidos; e ri-se do tempo vindouro.

26 Pê. Abre a sua boca com sabedoria, e o ensino da benevolência está na sua língua.

27 Tsadê. Olha pelo governo de sua casa, e não come o pão da preguiça.

28 Côfe. Levantam-se seus filhos, e lhe chamam bem-aventurada, como também seu marido, que a louva, dizendo:

29 Reche. Muitas mulheres têm procedido virtuosamente, mas tu a todas sobrepujas.

30 Chine. Enganosa é a graça, e vã é a formosura; mas a mulher que teme ao Senhor, essa será louvada.

31 Tau. Dai-lhe do fruto das suas mãos, e louvem-na nas portas as suas obras.