1 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.
2 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
3 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimąartimiausiu savo draugu,
5 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.
6 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,
7 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.
8 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.
9 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,
10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 "Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną".
21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
22 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,
23 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.
24 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.
25 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.
26 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.
27 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.
1 Filho meu, guarda as minhas palavras, e entesoura contigo os meus mandamentos.
2 Observa os meus mandamentos e vive; guarda a minha lei, como a menina dos teus olhos.
3 Ata-os aos teus dedos, escreve-os na tábua do teu coração.
4 Dize à sabedoria: Tu és minha irmã; e chama ao entendimento teu amigo íntimo,
5 para te guardarem da mulher alheia, da adúltera, que lisonjeia com as suas palavras.
6 Porque da janela da minha casa, por minhas grades olhando eu,
7 vi entre os simples, divisei entre os jovens, um mancebo falto de juízo,
8 que passava pela rua junto à esquina da mulher adúltera e que seguia o caminho da sua casa,
9 no crepúsculo, à tarde do dia, à noite fechada e na escuridão;
10 e eis que uma mulher lhe saiu ao encontro, ornada à moda das prostitutas, e astuta de coração.
11 Ela é turbulenta e obstinada; não param em casa os seus pés;
12 ora está ela pelas ruas, ora pelas praças, espreitando por todos os cantos.
13 Pegou dele, pois, e o beijou; e com semblante impudico lhe disse:
14 Sacrifícios pacíficos tenho comigo; hoje paguei os meus votos.
15 Por isso saí ao teu encontro a buscar-te diligentemente, e te achei.
16 Já cobri a minha cama de cobertas, de colchas de linho do Egito.
17 Já perfumei o meu leito com mirra, aloés e cinamomo.
18 Vem, saciemo-nos de amores até pela manhã; alegremo-nos com amores.
19 Porque meu marido não está em casa; foi fazer uma jornada ao longe;
20 um saquitel de dinheiro levou na mão; só lá para o dia da lua cheia voltará para casa.
21 Ela o faz ceder com a multidão das suas palavras sedutoras, com as lisonjas dos seus lábios o arrasta.
22 Ele a segue logo, como boi que vai ao matadouro, e como o louco ao castigo das prisões;
23 até que uma flecha lhe atravesse o fígado, como a ave que se apressa para o laço, sem saber que está armado contra a sua vida.
24 Agora, pois, filhos, ouvi-me, e estai atentos às palavras da minha boca.
25 Não se desvie para os seus caminhos o teu coração, e não andes perdido nas suas veredas.
26 Porque ela a muitos tem feito cair feridos; e são muitíssimos os que por ela foram mortos.
27 Caminho de Seol é a sua casa, o qual desce às câmaras da morte.