1 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

2 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

3 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

4 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

7 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

8 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

9 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

10 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

11 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

12 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

13 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

14 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

15 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

16 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

17 Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė.

18 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

19 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

20 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

21 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

22 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

23 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

24 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

25 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

26 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

27 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

28 Nesakyk savo artimui: "Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu", kai turi su savimi.

29 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

30 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

31 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

32 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

33 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

34 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

35 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

1 Filho meu, não te esqueças da minha instrução, e o teu coração guarde os meus mandamentos;

2 porque eles te darão longura de dias, e anos de vida e paz.

3 Não se afastem de ti a benignidade e a fidelidade; ata-as ao teu pescoço, escreve-as na tábua do teu coração;

4 assim acharás favor e bom entendimento à vista de Deus e dos homens.

5 Confia no Senhor de todo o teu coração, e não te estribes no teu próprio entendimento.

6 Reconhece-o em todos os teus caminhos, e ele endireitará as tuas veredas.

7 Não sejas sábio a teus próprios olhos; teme ao Senhor e aparta-te do mal.

8 Isso será saúde para a tua carne; e refrigério para os teus ossos.

9 Honra ao Senhor com os teus bens, e com as primícias de toda a tua renda;

10 assim se encherão de fartura os teus celeiros, e trasbordarão de mosto os teus lagares.

11 Filho meu, não rejeites a disciplina do Senhor, nem te enojes da sua repreensão;

12 porque o Senhor repreende aquele a quem ama, assim como o pai ao filho a quem quer bem.

13 Feliz é o homem que acha sabedoria, e o homem que adquire entendimento;

14 pois melhor é o lucro que ela dá do que o lucro da prata, e a sua renda do que o ouro.

15 Mais preciosa é do que as jóias, e nada do que possas desejar é comparável a ela.

16 Longura de dias há na sua mão direita; na sua esquerda riquezas e honra.

17 Os seus caminhos são caminhos de delícias, e todas as suas veredas são paz.

18 É árvore da vida para os que dela lançam mão, e bem-aventurado é todo aquele que a retém.

19 O Senhor pela sabedoria fundou a terra; pelo entendimento estabeleceu o céu.

20 Pelo seu conhecimento se fendem os abismos, e as nuvens destilam o orvalho.

21 Filho meu, não se apartem estas coisas dos teus olhos: guarda a verdadeira sabedoria e o bom siso;

22 assim serão elas vida para a tua alma, e adorno para o teu pescoço.

23 Então andarás seguro pelo teu caminho, e não tropeçará o teu pé.

24 Quando te deitares, não temerás; sim, tu te deitarás e o teu sono será suave.

25 Não temas o pavor repentino, nem a assolação dos ímpios quando vier.

26 Porque o Senhor será a tua confiança, e guardará os teus pés de serem presos.

27 Não negues o bem a quem de direito, estando no teu poder fazê-lo.

28 Não digas ao teu próximo: Vai, e volta, amanhã to darei; tendo-o tu contigo.

29 Não maquines o mal contra o teu próximo, que habita contigo confiadamente.

30 Não contendas com um homem, sem motivo, não te havendo ele feito o mal.

31 Não tenhas inveja do homem violento, nem escolhas nenhum de seus caminhos.

32 Porque o perverso é abominação para o Senhor, mas com os retos está o seu segredo.

33 A maldição do Senhor habita na casa do ímpio, mas ele abençoa a habitação dos justos.

34 Ele escarnece dos escarnecedores, mas dá graça aos humildes.

35 Os sábios herdarão honra, mas a exaltação dos loucos se converte em ignomínia.