1 Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.

2 Bet jie sakė: "Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio".

3 Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.

4 Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: "Kam toks tepalo eikvojimas?

5 Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!" Ir jie murmėjo prieš tą moterį.

6 Bet Jėzus atsiliepė: "Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.

7 Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

8 Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.

9 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė".

10 Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.

11 Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.

12 Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: "Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?"

13 Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: "Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį

14 ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’

15 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums".

16 Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

17 Vakare Jis atėjo su dvylika.

18 Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: "Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane".

19 Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: "Nejaugi aš?", "Nejaugi aš?"

20 O Jis jiems tarė: "Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.

21 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti".

22 Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: "Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!"

23 Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.

24 Jis jiems tarė: "Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.

25 Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje".

26 Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

27 Jėzus jiems tarė: "Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.

28 Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją".

29 Petras atsiliepė: "Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!"

30 Jėzus jam atsakė: "Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi".

31 Bet Petras dar atkakliau tvirtino: "Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu". Tą patį kalbėjo ir visi kiti.

32 Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: "Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi".

33 Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.

34 Jis jiems sakė: "Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!"

35 Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.

36 Jis sakė: "Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu".

37 Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: "Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?

38 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas".

39 Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.

40 Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius­jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

41 Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: "Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

42 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat".

43 Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos­Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.

44 Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: "Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!"

45 Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: "Rabi!", ir pabučiavo Jį.

46 O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

47 Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.

48 O Jėzus jiems tarė: "Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.

49 Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai".

50 Tada visi paliko Jį ir pabėgo.

51 Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,

52 bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.

53 Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.

54 Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.

55 Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.

56 Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.

57 Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:

58 "Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ ".

59 Bet ir šie kaltinimai nesutapo.

60 Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: "Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?"

61 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: "Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!"

62 Ir Jėzus pasakė: "Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse".

63 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: "Kam dar mums liudytojai?

64 Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?" Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.

65 Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: "Pranašauk!" O tarnai daužė Jį per veidą.

66 Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

67 ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: "Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi".

68 Bet Petras išsigynė, sakydamas: "Nei žinau, nei suprantu, ką sakai". Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.

69 Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: "Šitas yra iš jų!"

70 Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: "Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia".

71 Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: "Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!"

72 Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: "Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi". Tai prisiminęs, jis pravirko.

1 And the passover and the unleavened food were after two days, and the chief priests and the scribes were seeking how, by guile, having taken hold of him, they might kill him;

2 and they said, `Not in the feast, lest there shall be a tumult of the people.`

3 And he, being in Bethany, in the house of Simon the leper, at his reclining (at meat), there came a woman having an alabaster box of ointment, of spikenard, very precious, and having broken the alabaster box, did pour on his head;

4 and there were certain much displeased within themselves, and saying, `For what hath this waste of the ointment been made?

5 for this could have been sold for more than three hundred denaries, and given to the poor;` and they were murmuring at her.

6 And Jesus said, `Let her alone; why are ye giving her trouble? a good work she wrought on me;

7 for the poor always ye have with you, and whenever ye may will ye are able to do them good, but me ye have not always;

8 what she could she did, she anticipated to anoint my body for the embalming.

9 Verily I say to you, wherever this good news may be proclaimed in the whole world, what also this woman did shall be spoken of -- for a memorial of her.`

10 And Judas the Iscariot, one of the twelve, went away unto the chief priests that he might deliver him up to them,

11 and having heard, they were glad, and promised to give him money, and he was seeking how, conveniently, he might deliver him up.

12 And the first day of the unleavened food, when they were killing the passover, his disciples say to him, `Where wilt thou, [that,] having gone, we may prepare, that thou mayest eat the passover?`

13 And he sendeth forth two of his disciples, and saith to them, `Go ye away to the city, and there shall meet you a man bearing a pitcher of water, follow him;

14 and wherever he may go in, say ye to the master of the house -- The Teacher saith, Where is the guest-chamber, where the passover, with my disciples, I may eat?

15 and he will shew you a large upper room, furnished, prepared -- there make ready for us.`

16 And his disciples went forth, and came to the city, and found as he said to them, and they made ready the passover.

17 And evening having come, he cometh with the twelve,

18 and as they are reclining, and eating, Jesus said, `Verily I say to you -- one of you, who is eating with me -- shall deliver me up.`

19 And they began to be sorrowful, and to say to him, one by one, `Is it I?` and another, `Is it I?`

20 And he answering said to them, `One of the twelve who is dipping with me in the dish;

21 the Son of Man doth indeed go, as it hath been written concerning him, but wo to that man through whom the Son of Man is delivered up; good were it to him if that man had not been born.`

22 And as they are eating, Jesus having taken bread, having blessed, brake, and gave to them, and said, `Take, eat; this is my body.`

23 And having taken the cup, having given thanks, he gave to them, and they drank of it -- all;

24 and he said to them, `This is my blood of the new covenant, which for many is being poured out;

25 verily I say to you, that no more may I drink of the produce of the vine till that day when I may drink it new in the reign of God.`

26 And having sung an hymn, they went forth to the mount of the Olives,

27 and Jesus saith to them -- `All ye shall be stumbled at me this night, because it hath been written, I will smite the shepherd, and the sheep shall be scattered abroad,

28 but after my having risen I will go before you to Galilee.`

29 And Peter said to him, `And if all shall be stumbled, yet not I;`

30 And Jesus said to him, `Verily I say to thee, that to-day, this night, before a cock shall crow twice, thrice thou shalt deny me.`

31 And he spake the more vehemently, `If it may be necessary for me to die with thee -- I will in nowise deny thee;` and in like manner also said they all.

32 And they come to a spot, the name of which [is] Gethsemane, and he saith to his disciples, `Sit ye here till I may pray;`

33 and he taketh Peter, and James, and John with him, and began to be amazed, and to be very heavy,

34 and he saith to them, `Exceeding sorrowful is my soul -- to death; remain here, and watch.`

35 And having gone forward a little, he fell upon the earth, and was praying, that, if it be possible the hour may pass from him,

36 and he said, `Abba, Father; all things are possible to Thee; make this cup pass from me; but, not what I will, but what Thou.`

37 And he cometh, and findeth them sleeping, and saith to Peter, `Simon, thou dost sleep! thou wast not able to watch one hour!

38 Watch ye and pray, that ye may not enter into temptation; the spirit indeed is forward, but the flesh weak.`

39 And again having gone away, he prayed, the same word saying;

40 and having returned, he found them again sleeping, for their eyes were heavy, and they had not known what they might answer him.

41 And he cometh the third time, and saith to them, `Sleep on henceforth, and rest -- it is over; the hour did come; lo, the Son of Man is delivered up to the hands of the sinful;

42 rise, we may go, lo, he who is delivering me up hath come nigh.`

43 And immediately -- while he is yet speaking -- cometh near Judas, one of the twelve, and with him a great multitude, with swords and sticks, from the chief priests, and the scribes, and the elders;

44 and he who is delivering him up had given a token to them, saying, `Whomsoever I shall kiss, he it is, lay hold on him, and lead him away safely,`

45 and having come, immediately, having gone near him, he saith, `Rabbi, Rabbi,` and kissed him.

46 And they laid on him their hands, and kept hold on him;

47 and a certain one of those standing by, having drawn the sword, struck the servant of the chief priest, and took off his ear.

48 And Jesus answering said to them, `As against a robber ye came out, with swords and sticks, to take me!

49 daily I was with you in the temple teaching, and ye did not lay hold on me -- but that the Writings may be fulfilled.`

50 And having left him they all fled;

51 and a certain young man was following him, having put a linen cloth about [his] naked body, and the young men lay hold on him,

52 and he, having left the linen cloth, did flee from them naked.

53 And they led away Jesus unto the chief priest, and come together to him do all the chief priests, and the elders, and the scribes;

54 and Peter afar off did follow him, to the inside of the hall of the chief priest, and he was sitting with the officers, and warming himself near the fire.

55 And the chief priests and all the sanhedrim were seeking against Jesus testimony -- to put him to death, and they were not finding,

56 for many were bearing false testimony against him, and their testimonies were not alike.

57 And certain having risen up, were bearing false testimony against him, saying --

58 `We heard him saying -- I will throw down this sanctuary made with hands, and by three days, another made without hands I will build;`

59 and neither so was their testimony alike.

60 And the chief priest, having risen up in the midst, questioned Jesus, saying, `Thou dost not answer anything! what do these testify against thee?`

61 and he was keeping silent, and did not answer anything. Again the chief priest was questioning him, and saith to him, `Art thou the Christ -- the Son of the Blessed?`

62 and Jesus said, `I am; and ye shall see the Son of Man sitting on the right hand of the power, and coming with the clouds, of the heaven.`

63 And the chief priest, having rent his garments, saith, `What need have we yet of witnesses?

64 Ye heard the evil speaking, what appeareth to you?` and they all condemned him to be worthy of death,

65 and certain began to spit on him, and to cover his face, and to buffet him, and to say to him, `Prophesy;` and the officers were striking him with their palms.

66 And Peter being in the hall beneath, there doth come one of the maids of the chief priest,

67 and having seen Peter warming himself, having looked on him, she said, `And thou wast with Jesus of Nazareth!`

68 and he denied, saying, `I have not known [him], neither do I understand what thou sayest;` and he went forth without to the porch, and a cock crew.

69 And the maid having seen him again, began to say to those standing near -- `This is of them;`

70 and he was again denying. And after a little again, those standing near said to Peter, `Truly thou art of them, for thou also art a Galilean, and thy speech is alike;`

71 and he began to anathematize, and to swear -- `I have not known this man of whom ye speak;`

72 and a second time a cock crew, and Peter remembered the saying that Jesus said to him -- `Before a cock crow twice, thou mayest deny me thrice;` and having thought thereon -- he was weeping.