1 Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.
2 Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.
3 Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.
4 Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.
5 Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.
6 Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį
7 ir ėmė garsiai šaukti: "Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!"
8 Jėzus mat buvo paliepęs: "Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!"
9 Jėzus dar paklausė: "O kaip tu vadiniesi?" Ji atsakė: "Mano vardasLegionas, nes mūsų daug".
10 Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.
11 Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.
12 Visi demonai maldavo Jį, sakydami: "Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!"
13 Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.
14 Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.
15 Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjįtą, kuriame buvo Legionas,apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.
16 Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules.
17 Tada žmonės ėmė Jėzų maldauti, kad Jis pasišalintų iš jų krašto.
18 Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo,
19 bet Jėzus nesutiko ir pasakė: "Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo".
20 Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.
21 Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje.
22 Štai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų,
23 karštai maldaudamas: "Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų".
24 Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė.
25 Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.
26 Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.
27 Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.
28 Mat ji kalbėjo: "Jeigu paliesiu bent Jo drabužįišgysiu!"
29 Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.
30 Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: "Kas prisilietė prie mano apsiausto?"
31 Jo mokiniai Jam atsakė: "Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ "
32 Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.
33 Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.
34 O Jis tarė jai: "Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos".
35 Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: "Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?"
36 Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: "Nebijok, vien tik tikėk!"
37 Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.
38 Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius.
39 Įžengęs vidun, Jis tarė: "Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega".
40 Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.
41 Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: "Talitį kum"; išvertus reiškia: "Mergaite, sakau tau, kelkis!"
42 Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos.
43 Jis griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.
1 And they came to the other side of the sea, to the region of the Gadarenes,
2 and he having come forth out of the boat, immediately there met him out of the tombs a man with an unclean spirit,
3 who had his dwelling in the tombs, and not even with chains was any one able to bind him,
4 because that he many times with fetters and chains had been bound, and pulled in pieces by him had been the chains, and the fetters broken in pieces, and none was able to tame him,
5 and always, night and day, in the mountains, and in the tombs he was, crying and cutting himself with stones.
6 And, having seen Jesus from afar, he ran and bowed before him,
7 and having called with a loud voice, he said, `What -- to me and to thee, Jesus, Son of God the Most High? I adjure thee by God, mayest thou not afflict me!`
8 (for he said to him, `Come forth, spirit unclean, out of the man,`)
9 and he was questioning him, `What [is] thy name?` and he answered, saying, `Legion [is] my name, because we are many;`
10 and he was calling on him much, that he may not send them out of the region.
11 And there was there, near the mountains, a great herd of swine feeding,
12 and all the demons did call upon him, saying, `Send us to the swine, that into them we may enter;`
13 and immediately Jesus gave them leave, and having come forth, the unclean spirits did enter into the swine, and the herd did rush down the steep place to the sea -- and they were about two thousand -- and they were choked in the sea.
14 And those feeding the swine did flee, and told in the city, and in the fields, and they came forth to see what it is that hath been done;
15 and they come unto Jesus, and see the demoniac, sitting, and clothed, and right-minded -- him having had the legion -- and they were afraid;
16 and those having seen [it], declared to them how it had come to pass to the demoniac, and about the swine;
17 and they began to call upon him to go away from their borders.
18 And he having gone into the boat, the demoniac was calling on him that he may be with him,
19 and Jesus did not suffer him, but saith to him, `Go away to thy house, unto thine own [friends], and tell them how great things the Lord did to thee, and dealt kindly with thee;
20 and he went away, and began to proclaim in the Decapolis how great things Jesus did to him, and all were wondering.
21 And Jesus having passed over in the boat again to the other side, there was gathered a great multitude to him, and he was near the sea,
22 and lo, there doth come one of the chiefs of the synagogue, by name Jairus, and having seen him, he doth fall at his feet,
23 and he was calling upon him much, saying -- `My little daughter is at the last extremity -- that having come, thou mayest lay on her [thy] hands, so that she may be saved, and she shall live;`
24 and he went away with him. And there was following him a great multitude, and they were thronging him,
25 and a certain woman, having an issue of blood twelve years,
26 and many things having suffered under many physicians, and having spent all that she had, and having profited nothing, but rather having come to the worse,
27 having heard about Jesus, having come in the multitude behind, she touched his garment,
28 for she said -- `If even his garments I may touch, I shall be saved;`
29 and immediately was the fountain of her blood dried up, and she knew in the body that she hath been healed of the plague.
30 And immediately Jesus having known in himself that out of him power had gone forth, having turned about in the multitude, said, `Who did touch my garments?`
31 and his disciples said to him, `Thou seest the multitude thronging thee, and thou sayest, `Who did touch me!`
32 And he was looking round to see her who did this,
33 and the woman, having been afraid, and trembling, knowing what was done on her, came, and fell down before him, and told him all the truth,
34 and he said to her, `Daughter, thy faith hath saved thee; go away in peace, and be whole from thy plague.`
35 As he is yet speaking, there come from the chief of the synagogue`s [house, certain], saying -- `Thy daughter did die, why still dost thou harass the Teacher?`
36 And Jesus immediately, having heard the word that is spoken, saith to the chief of the synagogue, `Be not afraid, only believe.`
37 And he did not suffer any one to follow with him, except Peter, and James, and John the brother of James;
38 and he cometh to the house of the chief of the synagogue, and seeth a tumult, much weeping and wailing;
39 and having gone in he saith to them, `Why do ye make a tumult, and weep? the child did not die, but doth sleep;
40 and they were laughing at him. And he, having put all forth, doth take the father of the child, and the mother, and those with him, and goeth in where the child is lying,
41 and, having taken the hand of the child, he saith to her, `Talitha cumi;` which is, being interpreted, `Damsel (I say to thee), arise.`
42 And immediately the damsel arose, and was walking, for she was twelve years [old]; and they were amazed with a great amazement,
43 and he charged them much, that no one may know this thing, and he said that there be given to her to eat.