Marcos 9 - Bíblia Online

Jis jiems kalbėjo: "Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe". 
Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai į aukštą kalną. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. 
Jo drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. 
Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, ir jie kalbėjosi su Jėzumi. 
Petras tarė Jėzui: "Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui". 
Jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo labai persigandę. 
Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Jo klausykite!" 
Ir tuojau apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. 
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie matė, kol Žmogaus Sūnus neprisikels iš numirusių. 
Jie įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia "prisikelti iš numirusių". 
Jie klausė Jį: "Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?" 
Jėzus jiems atsakė: "Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? 
Todėl sakau jums: Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjo­taip, kaip apie jį parašyta". 
Sugrįžęs pas mokinius, Jis pamatė apie juos susirinkusią didelę minią ir besiginčijančius su jais Rašto žinovus. 
Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo Jį pasveikinti. 
Jis paklausė Rašto žinovų: "Apie ką ginčijatės su jais?" 
Vienas iš minios Jam atsakė: "Mokytojau, aš atvedžiau pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią. 
Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė". 
Tada Jėzus tarė: "O netikinti karta! Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!" 
Jie atvedė. Vos Jį pamačiusi, dvasia pradėjo tąsyti berniuką; šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs raičiojosi. 
Jėzus paklausė tėvą: "Ar seniai jam taip darosi?" Šis atsakė: "Nuo pat vaikystės. 
Dvasia dažnai įstumdavo jį į vandenį ir į ugnį, norėdama nužudyti. Bet, jei ką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!" 
Jėzus jam atsakė: "Jei gali tikėti, viskas įmanoma tikinčiam!" 
Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: "Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!" 
Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: "Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!" 
Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: "Jis mirė". 
Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo. 
Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni, klausė: "Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?" 
Jis atsakė: "Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku". 
Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. 
Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: "Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels". 
Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet bijojo Jį klausti. 
Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: "Apie ką kalbėjotės kelyje?" 
Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. 
Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: "Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!" 
Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems: 
"Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė". 
Jonas Jam tarė: "Mokytojau, mes matėme vieną, kuris nevaikščioja su mumis, bet Tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis mūsų neseka". 
Jėzus atsakė: "Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. 
Kas ne prieš mus, tas už mus. 
Kas duos jums atsigerti taurę vandens mano vardu dėl to, kad priklausote Kristui, iš tiesų sakau jums, tas nepraras savo atlygio". 
"Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą. 
Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,­nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį, 
kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 
Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį, 
kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 
Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,­išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą, 
kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 
Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta. 
Druska­geras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy". 

And he said to them, `Verily I say to you, That there are certain of those standing here, who may not taste of death till they see the reign of God having come in power.` 
And after six days doth Jesus take Peter, and James, and John, and bringeth them up to a high mount by themselves, alone, and he was transfigured before them, 
and his garments became glittering, white exceedingly, as snow, so as a fuller upon the earth is not able to whiten [them]. 
And there appeared to them Elijah with Moses, and they were talking with Jesus. 
And Peter answering saith to Jesus, `Rabbi, it is good to us to be here; and we may make three booths, for thee one, and for Moses one, and for Elijah one:` 
for he was not knowing what he might say, for they were greatly afraid. 
And there came a cloud overshadowing them, and there came a voice out of the cloud, saying, `This is My Son -- the Beloved, hear ye him;` 
and suddenly, having looked around, they saw no one any more, but Jesus only with themselves. 
And as they are coming down from the mount, he charged them that they may declare to no one the things that they saw, except when the Son of Man may rise out of the dead; 
and the thing they kept to themselves, questioning together what the rising out of the dead is. 
And they were questioning him, saying, that the scribes say that Elijah it behoveth to come first. 
And he answering said to them, `Elijah indeed, having come first, doth restore all things; and how hath it been written concerning the Son of Man, that many things he may suffer, and be set at nought? 
But I say to you, That also Elijah hath come, and they did to him what they willed, as it hath been written of him.` 
And having come unto the disciples, he saw a great multitude about them, and scribes questioning with them, 
and immediately, all the multitude having seen him, were amazed, and running near, were saluting him. 
And he questioned the scribes, `What dispute ye with them?` 
and one out of the multitude answering said, `Teacher, I brought my son unto thee, having a dumb spirit; 
and wherever it doth seize him, it doth tear him, and he foameth, and gnasheth his teeth, and pineth away; and I spake to thy disciples that they may cast it out, and they were not able.` 
And he answering him, said, `O generation unbelieving, till when shall I be with you? till when shall I suffer you? bring him unto me;` 
and they brought him unto him, and he having seen him, immediately the spirit tare him, and he, having fallen upon the earth, was wallowing -- foaming. 
And he questioned his father, `How long time is it since this came to him?` and he said, `From childhood, 
and many times also it cast him into fire, and into water, that it might destroy him; but if thou art able to do anything, help us, having compassion on us.` 
And Jesus said to him, `If thou art able to believe! all things are possible to the one that is believing;` 
and immediately the father of the child, having cried out, with tears said, `I believe, sir; be helping mine unbelief.` 
Jesus having seen that a multitude doth run together, rebuked the unclean spirit, saying to it, `Spirit -- dumb and deaf -- I charge thee, come forth out of him, and no more thou mayest enter into him;` 
and having cried, and rent him much, it came forth, and he became as dead, so that many said that he was dead, 
but Jesus, having taken him by the hand, lifted him up, and he arose. 
And he having come into the house, his disciples were questioning him by himself -- `Why were we not able to cast it forth?` 
And he said to them, `This kind is able to come forth with nothing except with prayer and fasting.` 
And having gone forth thence, they were passing through Galilee, and he did not wish that any may know, 
for he was teaching his disciples, and he said to them, `The Son of Man is being delivered to the hands of men, and they shall kill him, and having been killed the third day he shall rise,` 
but they were not understanding the saying, and they were afraid to question him. 
And he came to Capernaum, and being in the house, he was questioning them, `What were ye reasoning in the way among yourselves?` 
and they were silent, for with one another they did reason in the way who is greater; 
and having sat down he called the twelve, and he saith to them, `If any doth will to be first, he shall be last of all, and minister of all.` 
And having taken a child, he set him in the midst of them, and having taken him in his arms, said to them, 
`Whoever may receive one of such children in my name, doth receive me, and whoever may receive me, doth not receive me, but Him who sent me.` 
And John did answer him, saying, `Teacher, we saw a certain one in thy name casting out demons, who doth not follow us, and we forbade him, because he doth not follow us.` 
And Jesus said, `Forbid him not, for there is no one who shall do a mighty work in my name, and shall be able readily to speak evil of me: 
for he who is not against us is for us; 
for whoever may give you to drink a cup of water in my name, because ye are Christ`s, verily I say to you, he may not lose his reward; 
and whoever may cause to stumble one of the little ones believing in me, better is it for him if a millstone is hanged about his neck, and he hath been cast into the sea. 
`And if thy hand may cause thee to stumble, cut it off; it is better for thee maimed to enter into the life, than having the two hands, to go away to the gehenna, to the fire -- the unquenchable -- 
where there worm is not dying, and the fire is not being quenched. 
`And if thy foot may cause thee to stumble, cut it off; it is better for thee to enter into the life lame, than having the two feet to be cast to the gehenna, to the fire -- the unquenchable -- 
where there worm is not dying, and the fire is not being quenched. 
And if thine eye may cause thee to stumble, cast it out; it is better for thee one-eyed to enter into the reign of God, than having two eyes, to be cast to the gehenna of the fire -- 
where their worm is not dying, and the fire is not being quenched; 
for every one with fire shall be salted, and every sacrifice with salt shall be salted. 
The salt [is] good, but if the salt may become saltless, in what will ye season [it]? Have in yourselves salt, and have peace in one another.` 

Marcos 10

Veja também

O que Jesus nos ensina sobre o perdão?

A Bíblia e o autocontrole: como desenvolver essa virtude?