1 Seni yüceltmek istiyorum, ya RAB, 2 Çünkü beni kurtardın, 2 Düşmanlarımı bana güldürmedin.2 Ya RAB Tanrım, 2 Sana yakardım, bana şifa verdin.3 Ya RAB, beni ölüler diyarından çıkardın, 2 Yaşam verdin bana, ölüm çukuruna düşürmedin.4 Ey RABbin sadık kulları, Onu ilahilerle övün, 2 Kutsallığını anarak Ona şükredin.5 Çünkü öfkesi bir an sürer, 2 Lütfu ise bir ömür; 2 Gözyaşlarınız belki bir gece akar, 2 Ama sabahla sevinç doğar.6 Huzur duyunca dedim ki, 2 ‹‹Asla sarsılmayacağım!››7 Ya RAB, lütfunla beni güçlü bir dağ gibi 2 Sarsılmaz kıldın; 2 Ama sen yüzünü gizleyince, 2 Dehşete düştüm.8 Ya RAB, sana sesleniyorum, 2 Rabbe yalvarıyorum:9 ‹‹Ne yararı olur senin için dökülen kanımın, 2 Ölüm çukuruna inersem? 2 Toprak sana övgüler sunar mı, 2 Senin sadakatini ilan eder mi?10 Dinle, ya RAB, acı bana; 2 Yardımcım ol, ya RAB!››11 Yasımı şenliğe döndürdün, 2 Çulumu çıkarıp beni sevinçle kuşattın.12 Öyle ki, gönlüm seni ilahilerle övsün, susmasın! 2 Ya RAB Tanrım, sana sürekli şükredeceğim.

1 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.2 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.3 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.4 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.5 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.6 Būdamas saugus, sakiau: "Niekados nesvyruosiu!"7 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.8 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:9 "Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?10 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!"11 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,12 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.